Latvijos skrydžių bendrovės „airBaltic“, kurios paslaugomis priversti naudotis ir Lietuvos piliečiai, prezidentas B.Flikas įkeitė jo kompanijai „Baltijos aviacijos sistemos“ (BAS) anksčiau priklausiusį „airBaltic“ prekės ženklą Bahamuose registruotos kompanijos naudai. Šie pasikeitimai daug kam pasėjo nerimą ir netikrumą.
Netikėta žinia
Žinia apie bendrovės „airBaltic“ prekės ženklų įkeitimą lyg žaibas iš giedro dangaus sukrėtė Latvijos vyriausybę. Latvijos valstybė valdo 52,6 proc. bendrovės „airBaltic“ akcijų, o 47,2 proc. priklausė iki šiol B.Fliko valdytai BAS. B.Flikui bendrovė BAS priklausė iki praėjusio ketvirtadienio. Tą dieną Rusijos verslininko Stanislavo Kovtuno kompanija „Taurus Asset Managament Fund Limited“, registruota Bahamų salose, už 50 proc. bendrovės BAS akcijų paketą sumokėjo 9,654 mln. latų. Kitą bendrovės BAS kapitalo dalį (akcijų už 9,653 mln. latų) B.Flikas, kuris yra ne tik bendrovės „airBaltic“ prezidentas, bet ir BAS vykdomasis direktorius, išlaikė savo rankose. Tuoj po sandorio anksčiau bendrovei BAS priklausę bendrovės „air- Baltic“ ženklai buvo įkeisti. Kol kas neaišku, ar bendrovės „airBaltic“ ženklai buvo parduoti „Taurus Asset Managament Fund Limited“, ar įkeisti už paskolą. Yra tik nurodoma, kad ženklai įkeisti Bahamuose registruotos bendrovės naudai, o jų įkeitimo vertė siekia 25,53 mln. eurų (88,1 mln. litų).
Įkeisto turto vertė – 150 mln. litų
Be bendrovės „airBaltic“ įkeistų ženklų, bankuose „Snoras“ ir „Latvijas Krajbanka“ yra įkeistas ir visas B.Flikui priklausantis kapitalas, taip pat BAS turtas, nors Komercinės hipotekos registre yra du formalūs įkeitimo įrašai, kurių kiekvieno vertė siekia 43,31 mln. eurų (apie 149,5 mln. litų). Viename įraše skolininku fi gūruoja pats B.Flikas, kitame – BAS. Latviai kelia versijas, kas paskatino B.Fliką prekės ženklų įkeitimo išvakarėse parduoti 50 proc. BAS akcijų kompanijai „Taurus Asset Management Fund Limited“. Gali būti, kad prieštaringai vertinamas B.Flikas turi rimtų fi nansinių problemų arba tiesiog siekė prisivilioti investuotoją BAS plėtrai. Be to, B.Flikui nėra palanki dabartinė Valdžio Dombrovskio vyriausybė, todėl jis esą nusprendė nutraukti su ja ryšius. Bendrovės „airBaltic“ prekės ženklų įkeitimas yra antras B.Fliko antausis Latvijos vyriausybei, kai 2009 m. pabaigoje BAS slapta nuo visuomenės už 45 mln. Lt įsigijo šešis bendrovės „airBaltic“ prekės ženklus.
Bendrovių valdymą perėmė rusai
Vyriausybės situaciją apsunkina tai, kad ji negali atleisti B.Fliko iš bendrovės „airBaltic“ prezidento pareigų, nes ankstesniu susitarimu tarp bendrovės „airBaltic“ akcininkų kompanijos prezidentą gali atleisti tik BAS. Manipuliuodamas jam priklausančiomis bendrovės „airBaltic“ akcijomis bei susitarimais su ankstesniuoju Latvijos susisiekimo ministru Ainaru Šlesersu, B.Flikas faktiškai užvaldė bendrovės „airBaltic“ turtą. Paskutinė žinia apie bendrovės „airBaltic“ ženk lų įkeitimą Bahamuose registruotos bendrovės naudai tarsi parodo nuosek lius B.Fliko žingsnius galutinai sužlugdyti bendrovę „airBaltic“. Naujasis BAS bendraturtis S.Kov tunas yra žinomas Latvijoje. Jam priklauso 75 proc. bendrovių grupės „Multikapitals“ akcijų. Šios grupės įmonė „Multikapitals Marina“ neseniai iš Juodkalnijos vyriausybės už 2,2 mln. eurų (7,6 mln. litų) Viduržemio jūros pakrantėje nusipirko 54,3 proc. prabangių jachtų uosto akcijų paketą. Per penkerius metus „Multikapitals Marina“ į uostą įsipareigojo investuoti 12,2 mln. eurų (42,1 mln. litų). Sandorį fi nansavo jau minėtas bankas „Latvijas Krajbanka“, kurio savininkai yra maskviečių Antovonų šeima.
Bankrutuos ar nebankrutuos?
Rugsėjo mėnesį B.Flikas ir Lietuvoje užregistravo skrydžių bendrovę BAS. Spaudos konferencijoje jis pareiškė, esą keleivius ji pradės skraidinti 2011 m. balandį. Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktoriaus Kęstučio Aurylos teigimu, B.Fliko įmonė jau pateikė visus dokumentus licencijai gauti. „Sprendimas dar nepriimtas, bet jau svarstomas“, – sakė K.Auryla. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tikina, kad ministerija irgi stebi įvykius Latvijoje bei galimas pasekmes bendrovės „airBaltic“ veiklai Lietuvoje. „Kol kas tikrai būtų per drąsu sakyti, kad bendrovė „airBaltic“ yra ties žlugimo riba. Jeigu atsiras nauja skrydžių bendrovė, kuri Lietuvos piliečius į Europos miestus skraidins tiesiogiai, o ne per Rygą, nuo to bus tik geriau“, – kalbėjo ministras E.Masiulis.
Ministras nesijaučia kaltas
E.Masiulio vadovavimo Susisiekimo ministerijai laikotarpiu bankrutavo jau dvi Lietuvos skrydžių bendrovės. 2009-aisiais Lietuvoje liūdnas likimas ištiko oro vežėją „fl yLAL“, o šių metų spalį bankroto link nusirito „Star1 Airlines“. Susisiekimo ministrui E.Masiuliui politikai priekaištavo, kad Lietuvoje nėra bendros skrydžių politikos, o be nacionalinio vežėjo Lietuvai bus sudėtinga 2013 m. perimti pirmininkavimą ES, kai šalis taps vienu svarbiausių Europos politikos centrų. B.Flikui nesutariant su Latvijos vyriausybe, atrodo, kaimyninės šalies verslininkai susikalba su Lietuvos valdžia. Dar prieš porą mėnesių „Valstiečių laik raštis“ klausė E.Masiulio, ar jis nesijaučia tapęs ginčo tarp B.Fliko ir Latvijos vyriausybės įkaitu. „Situacija domiuosi, tačiau įkaitu nesijaučiu“, – kalbėjo E.Masiulis. Jo taip pat tada klausėme, ar ministrą sieja kokie nors asmeniniai interesai su naująja B.Fliko bendrove, kuri žada pradėti skrydžius iš Vilniaus. „Atmetu visus įtarimus, nes jiems tiesiog nėra jokio pagrindo“, – teigė E.Masiulis. Po nacionalinių oro vežėjų bankroto Lietuva prarado šimtus milijonų litų, kuriuos šalyje būtų palikę turistai.
