Vis tik sudėtingiau būna tuomet, kai randami velionio kaupti grynieji. Anot teisininkų, vienais atvejais jie atiteks turto paveldėtojams, o kitais – įpėdiniams.
Be kita ko, jei nepavyktų įrodyti pinigų kilmės ar teisėtumo, juos galėtų pasiimti ar konfiskuoti valstybė. O mėginant nuslėpti grėstų baudžiamoji atsakomybė.
Rado 30 tūkst. eurų grynais
Vienas asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ anonimiškai pasidalino įrašu, kuriame nurodė, kad 2021 m. mirė jo močiutė:
„Testamento nebuvo, nes realiai nebuvo, ką palikti. Pinigų irgi nebuvo pas ją – tik pensija eidavo į sąskaitą, kur realiai tik vaistam vos užtekdavo, bet ne pragyvenimui.
Dabar tvarkėm namus – radome apie 30 tūkst. eurų. Kaip juos įsidėti, apskaityti?“
Dalis komentatorių rekomendavo laikyti rastus pinigus grynaisiais ir po truputį leisti, nes kitu atveju juos tiesiog atims valstybė.
Kiti įspėjo, kad toks poelgis būtų nelegalus, bet negalėjo atsakyti, ar tie pinigai tikrai atitektų juos radusiems anūkams.
Kas ir kaip gali pretenduoti į turtą, kurio nėra testamente?
Advokatas dr. Julius Paškevičius nurodė, kad testamentu nepaskirta turto dalis (šiuo atveju – piniginės lėšos) yra padalijama tarp įpėdinių pagal įstatyme numatytą įpėdinių eiliškumą:
- pirmos eilės – palikėjo vaikai (įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
- antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai (anūkai);
- trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
- ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
- penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
- šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Teisininko aiškinimu, kai aukštesnės eilės įpėdiniai nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo per 3 mėn. nuo paveldėjimo teisės jiems atsiradimo dienos, tuomet paveldėjimo teisę įgyja žemesnės eilės įpėdiniai.
Jis atkreipė dėmesį – jei testamente būtų nurodyta, kad įpėdiniai (šiuo atveju – anūkai), paveldi tik namą (t. y. ne visą turtą), o piniginės lėšos nėra nurodytos kaip paveldimas turtas, tuomet jos atitektų ne jas radusiems anūkams, bet pirmos eilės įpėdiniams – palikėjo vaikams.
„Jei šie nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo per 3 mėn. po palikėjo mirties, antra eile teisę paveldėti turi palikėjo vaikaičiai (anūkai) ir tėvai.
Todėl vaikaičiai turėtų teisę kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po palikėjo mirties, kas leistų paveldėti pinigines lėšas, kurios nėra nurodytos testamente“, – komentavo pašnekovas.
J. Paškevičius išskyrė, kad vaikaičių teisės paveldėti rastas pinigines lėšas atsiradimą nulemtų kelios aplinkybės.
Pirma – ar testamentu vaikaičiai paveldi visą palikėjo turtą, ar paveldi tik dalį. Antra – jei vaikaičiai testamentu paveldi tik namą, ar pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai nesikreips į notarą dėl palikimo priėmimo.
Kaip ir kokiomis dalimis turtas dalijamas įpėdiniams?
J. Paškevičius įvardijo, kad teisę lygiomis dalimis paveldėti į testamentą neįtrauktą turtą įgyja velionio vaikai (įvaikiai). Taip pat ir velionio sutuoktinis, kuris paveldi 1/4 palikimo, jeigu įpėdinių – ne daugiau kaip 3, neįskaitant jo paties.
O jeigu įpėdinių – daugiau kaip 3, sutuoktinis turtą paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
Vis tik teisininkas pabrėžė, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną yra reikalingas išlaikymas, paveldi pusę tos testamento dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, o ne pagal testamentą.
Paprastai tariant, jei nebūtų testamento ir vaikai, sutuoktinis ir tėvai pagal įstatymą gautų po, pvz., 20 proc. velionio turto, tai net ir esant testamentui, jei jiems yra reikalingas išlaikymas, jie gauna pusę tos dalies, pvz., 10 proc. palikto turto, jei testamente jiems neskirta daugiau.
O, jei testamente būtų nurodyta, kad pingines lėšas paveldi vaikaičiai, tuomet, pasak advokato, rastus pinigus palikėjo namuose jie ir paveldėtų.
Jis pridūrė, kad nesvarbu, kuriuo metu būtų rasti į testamentą neįtraukti pinigai – bet kokiu atveju jie atitektų palikimą priėmusiems įpėdiniams.
Radus pinigus teks įrodinėti, kam jie priklausė
Vis tik tam, kad po asmens mirties rasti grynieji pinigai būtų oficialiai paveldėti, advokatų profesinės bendrijos „Frejerlaw“ advokatės Agnijos Frejerės teigimu, jie turi būti įtraukti į paveldėjimo teisės liudijimą, kurį išduoda notaras (paveldėjimo teisės liudijimas – tai dokumentas, kuriame yra detalizuojamas palikėjo turtas ir įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą).
„Žinoma, reikės įrodyti, kad rasti pinigai priklausė velioniui. Tą padaryti galima antstolio pagalba, prašant, kad antstolis užfiksuotų faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kur ir kada pinigai buvo rasti.
Taigi, radus grynuosius pinigus, kurie, tikėtina, yra mirusio asmens, apie tai būtina pranešti paveldėjimo teritorijos notarui ir prašyti notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į rastus grynuosius pinigus“, – dėstė advokatė.
Ji įvardijo, kad notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į grynuosius pinigus, jeigu yra šios pagrindinės sąlygos:
- grynieji pinigai buvo rasti palikėjai priklausiusiame name;
- faktas užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole;
- įpėdinis raštu patvirtino, kad pinigai priklausė palikėjai;
- notaras neturi duomenų, kad kas nors ginčija pinigų priklausymo palikėjui faktą.
Vis tik, jei notarui kyla pagrįstų abejonių, jis, pasak A. Frejerės, gali paprašyti papildomų įrodymų (duomenų apie pajamas, socialinį statusą ir kt.).
Pašnekovė patikino, kad tinkami bet kokie duomenys, kurie leistų pagrįstai manyti, kad palikėjas galėjo disponuoti atitinkamomis lėšomis:
„Grynieji pinigai yra toks pat turtas, kaip ir kitas. Todėl, jeigu yra paveldėtojų, pinigai bus paveldėti kartu su kitu turtu, nebent nepavyktų įrodyti, kad tie pinigai priklausė velioniui.“
Kada pinigus pasiima arba konfiskuoja valstybė?
Pasak A. Frejerės, net ir pateikus turimus duomenis (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, duomenis apie pajamas, statusą ir pan.) notaras gali atsisakyti pripažinti, kad rasti grynieji pinigai priklausė velioniui, ir neįtraukti jų į teisės paveldėjimo liudijimą.
Tačiau tokį notaro veiksmą (jo atsisakymą), kaip ir visus kitus notaro veiksmus, galima skųsti teismui: „Tuomet teismas vertins visus esamus įrodymus ir spręs, ar rasti grynieji pinigai priklausė būtent velioniui.
Jeigu teismas nuspręs teigiamai, tai savo nutartimi įpareigos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į grynuosius pinigus ir pinigai bus paveldėti.“
Paklausus, ar pavyktų įrodyti, kad pinigai – velionės, jei ji juos ilgus metus kaupė „po pagalve“, A. Frejerė atsakė, kad ilgas taupymo laikotarpis kaip tik gali būti pripažintas kaip aplinkybė, kad tikrai įmanoma sutaupyti tokią pinigų sumą.
Tačiau ji pridūrė, kad patį taupymo faktą reikės įrodinėti taip pat, pavyzdžiui, velionio užrašai, liudytojų parodymai.
Pašnekovė nurodė, kad pinigai galėtų pereiti valstybei kaip palikimas, jeigu niekas nepriimtų palikimo arba nepavyktų nei notarui, nei teisme įrodyti, kad pinigai buvo būtent to mirusio asmens:
„Jeigu praėjus visas teismų instancija nepavyks įrodyti, kad pinigai priklausė velioniui, tuomet, deja, nieko nebegalima padaryti ir pinigai atiteks valstybei.“
O konfiskavimas, teisininkės aiškinimu, įmanomas tik esant nusikalstamai veikai, t. y. jeigu paaiškėtų, kad pinigai yra vogti ar pan.
Tačiau ji pridūrė, kad rastus pinigus pripažinti neteisėtais gali tik ikiteisminio tyrimo institucijos, pradėjusios tyrimą – be atskiro pareiškimo toks tyrimas nebus pradėtas.
Savavališkai pasiėmus pinigus – baudžiamoji atsakomybė
„Frejerlaw“ teisininkė įvardijo, kad, jei pinigus rado teisėtas paveldėtojas (jam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas) ir niekam apie tai nepraneša, jis turi teisę į šiuos pinigus.
Tačiau šios teisės neišviešinęs (nepranešęs notarui), jis negalės pagrįsti jų teisėtumo.
„Tokiu atveju pinigų panaudojimas tampa apribotas ir gali sulaukti pasekmių. Pvz., jei įsineš tiesiog į savo sąskaitą ar vykdys sandorį grynaisiais didesne nei 5 tūkst. eurų suma, gali sulaukti VMI patikrinimo ir gauti baudą.
Jeigu taip pasielgia ne paveldėtojas, tai laikoma pinigų pasisavinimu, kuris gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. O teisėtam paveldėtojui sužinojus tokias aplinkybes ir įrodžius, kad pinigai buvo paveldėjimo objektas, žinoma, jis galės pareikšti reikalavimą tokius pinigus grąžinti“, – dėstė A. Frejerė.
