Lito kurso keitimas euro atžvilgiu dabartinėje situacijoje prilygtų operacijai – greitam gydymo metodui, rašo valstietis.lt.
Mažinami atlyginimai verslo įmonėse ir valstybinėse įstaigose, vis aiškiau šnekama, kad reikės mažinti ir socialines išmokas – visa tai jau galima vadinti perkamosios galios devalvacija. Ar to užteks, kad vieną rytą nebūtų devalvuotas litas? Lietuvos ekonomikos „sveikata“ jau seniai nebuvo tokia prasta. Dauguma pirmo šių metų ketvirčio rodiklių įgijo minuso ženklą.
Bendrasis vidaus produktas smuko 12,6 proc., prekių eksportas – 25,1 proc., mažmeninės prekybos mastas susitraukė 30,8 proc., statybos darbų skaičius krito net 42,8 proc., pramonės produkcija sumažėjo 17,9 proc., nedarbo lygis pasiekė 8,7 proc. Kelerius metus infliacija augo gana sparčiai, metinė infliacija balandžio mėnesį sudarė 10 procentų, nors, palyginti su kovo mėnesiu, jau fiksuojama defliacija (-0,1 proc.).
Kokią diagnozę nustatyti, kai ligonio lapelyje surašyti tokie duomenys? Pradžioje konservatorių Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius vartojo žodį „krizė“ ir ėmėsi itin aktyvių veiksmų. Tačiau po kiek laiko Ministro Pirmininko retorika ėmė keistis, „krizė“ pradėta vis dažniau vadinti „sunkmečiu“ ir imta švelninti gydymo priemones. Natūralu, kad aštrios intervencijos yra skaudžios ir ligonis išsigąsta.
Devalvacija būtų staigus pjūvis
Lito kurso keitimas euro atžvilgiu dabartinėje situacijoje prilygtų operacijai – greitam gydymo metodui. Ekonominės prielaidos litui devalvuoti jau yra susidariusios: ilgą laiką pinigų kiekis augo ir tai prisidėjo prie infliacijos augimo, litas kitų valiutų atžvilgiu pasidarė pervertintas, eksportas mažėjo. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko žodžiai, kad litas yra pervertintas kai kurių valiutų atžvilgiu, o įvedus Lietuvoje eurą lito kursas šios valiutos atžvilgiu gali būti pakeistas, visai pagrįsti ir ištarti laiku. Juk euro įvedimo metu kursą nustatys ne Lietuvos bankas, o Europos Taryba. Visiškų garantijų, kad kursas liks toks, koks yra dabar, neturime.
Tačiau galimybes devalvuoti litą riboja vienas svarbus veiksnys: didžiulės gyventojų, įmonių ir pačios valdžios skolos eurais. Gyventojų paskolos eurais sudaro daugiau kaip 60 proc. viso gyventojų paskolų portfelio, o įmonių paskolos eurais – apie 80 proc. viso paskolų portfelio. Dėl šios priežasties lato nesiryžo devalvuoti Latvija.
K. Glaveckas už tokį „išsišokimą“ vos neprarado posto, tačiau gegužės viduryje apie būtinybę spręsti krizę atliekant devalvaciją jau prabilo ir tarptautiniai analitikai. „Deutsche Bank“ paskelbtoje Pasaulio ekonomikos apžvalgoje, Baltijos šalims skirtame skyriuje „Deutsche Bank“ siūlo keisti paskolas į vietines valiutas ir jas devalvuoti. Tai padėtų pagerinti ūkio augimo perspektyvas bei per tam tikrą laiką stabilizuoti bankų sistemą, teigia banko analitikai.
Atsižvelgdamas į dalyvavimo antrajame valiutų kursų keitimo mechanizme sąlygas, „Deutsche Bank“ svarsto, kad galima Baltijos šalių valiutų devalvacija būtų 15 proc. „Tačiau, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, vargu ar tokios devalvacijos pakaktų“, – rašoma „Deutsche Bank“ apžvalgoje.
Panacėja ar abrakadabra?
Atlikus vien devalvaciją išties būtų daugiau žalos negu naudos. Būtų pažeistas indėlininkų pasitikėjimas bankais, padidėtų gyventojų nemokumas, o dėl to – blogų paskolų skaičius ir mastas komerciniuose bankuose. Taip pat po devalvacijos sulauktume dar vieno infliacijos šuolio.
Nepriklausomas finansų ekspertas Stasys Jakeliūnas jau anksčiau yra kalbėjęs, kad derėtų ne tik pakeisti paskolas eurais į litus, bet ir nustatyti fiksuotą palūkanų normą – ypač ilgalaikėms, būsto paskoloms. Tuomet, pasak S. Jakeliūno, būtų galima keisti lito kursą euro atžvilgiu ir atlikti paskutinį veiksmą – vienašališkai įsivesti eurą. „Žinau, kad tai nepatiktų daug kam: Lietuvos politikams, Europos Komisijai, Europos Centriniam bankui, – kalbėjo S. Jakeliūnas. – Tačiau tai būtų greitesnis ir efektyvesnis dabartinės krizinės situacijos sprendimas.“
Banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas ir VU Matematikos ir informatikos instituto Taikomosios statistikos katedros vedėjas prof. Rimantas Rudzkis, išgirdęs apie tokį modelį, teištarė: „Tai kažkokia abrakadabra. Logiška atrodytų tik tuomet, jei paskolų eurais konvertavimas į litus vyktų po devalvacijos.“ Ir pateikė pavyzdį apie du draugus, vienas iš jų pasiskolina iš savo giminaičių užsienyje eurais ir paskolina litais savo draugui.
Litas devalvuojamas ir pirmasis draugas už tuos pačius litus gauna mažiau eurų, nei turi atiduoti giminaičiams užsienyje. Išversta į tikrovės kalbą alegorija skambėtų taip: Lietuvoje veikiantis komercinis bankas XYZ skolinasi iš savo pagrindinio banko užsienyje eurais, suteikia, pavyzdžiui, būsto paskolą gyventojui litais ir po devalvacijos iš gyventojo susigrąžina atitinkamai sumažėjusią sumą, nors pats yra skolingas užsienio kreditoriams pradinę sumą.
Taikant tokį modelį, kai paskolos eurais pirma konvertuojamos į litus ir tada litas devalvuojamas, patiriamus nuostolius tektų prisiimti komerciniams bankams, o taikant modelį, kai pirma atliekama devalvacija – gyventojams, turintiems paskolas eurais. „Jei būtų taikomas pirmasis variantas, komerciniai bankai žlugtų“, – tiesiai kalbėjo R. Rudzkis. Antruoju atveju valstybei tektų dar didesnė socialinių išmokų našta. O blogų paskolų skaičius dėl devalvacijos išaugtų dar smarkiau ir bankų bankroto rizika padidėtų.
Blogų paskolų dalis išaugo kelis kartus
Jau dabar blogų paskolų skaičius yra smarkiai išaugęs. Per pirmuosius šių metų mėnesius šis skaičius išaugo nuo norma laikomo 1–1,5 proc. iki 7 procentų. Pasigirsta prognozių, kad metų pabaigoje blogų paskolų skaičius išaugs iki 20 proc. „Tokį procentą pavadinčiau pesimistiniu, tačiau tendencijos tikrai nėra geros ir blogų paskolų skaičius iki metų pabaigos dar augs, – kalbėjo „DnB Nord“ banko analitikė Jekaterina Rojaka. – Būsto paskolų sektoriuje blogų paskolų yra palyginti nedaug, tačiau prastai atrodo vartojimo paskolų skaičiai. Labiausiai auga blogų paskolų dalis „greitųjų kreditų“ segmente.“
Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į susiklosčiusią rinkos situaciją, paragino bankus laikytis konservatyvesnio kredito rizikos valdymo ir paprašė, teikiant pasiūlymus akcininkų susirinkimams dėl 2008 metų pelno skirstymo, neskirti pelno dividendams mokėti, bet palikti jį bankuose kapitalo bazei stiprinti. Bankai atsižvelgė į Lietuvos banko siūlymus ir nė vienas iš jų neskyrė pelno dividendams mokėti, o likusį nepaskirstytąjį pelną nukreipė kapitalo bazei stiprinti bei kaupė papildomus rezervus galimiems nuostoliams padengti. Bankai taip pat nemokėjo tantjemų savo vadovams.
„Jeigu reikės, bus imtasi papildomų priemonių. Kol kas jų nereikia“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. Lietuvos banko 2009 metų balandžio 1 d. duomenimis, bankai, nepažeisdami kapitalo pakankamumo normatyvo, buvo pajėgūs absorbuoti 2,9 mlrd. Lt kredito rizikos nuostolių. Tai reiškia, kad bankų kapitalas leidžia daugiau kaip du kartus padidinti specialiųjų atidėjimų sumą palyginti su dabar esama.
Gydymas vaistais vyksta lėčiau
Dar būdama eurokomisarė, išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė, blogėjant ekonominei padėčiai Lietuvoje, pasakė, kad lieka du keliai: išlaidų mažinimas arba lito devalvacija. Lietuvos bankas ir Lietuvos Vyriausybė nedrįso atlikti chirurginės operacijos ir kol kas taiko švelnesnį būdą: mažina biudžeto išlaidas, naikina mokesčių lengvatas. R. Rudzkis prognozuoja, kad rudenį veikiausiai įvyks ir socialinių įsipareigojimų mažinimas, greičiausiai bus sumažintos draudžiamosios pajamos.
„Kam reikia šoko terapijos, jei minkštoji devalvacija jau ir taip vyksta?“ – kelia klausimą R. Rudzkis. Jo nuomone, devalvacija labai sukrečia visą finansų sistemą, gali sukelti paniką bankų sektoriuje, kuriai prasidėjus griūties sulaikyti beveik neįmanoma. Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir vėl patikino, kad lito devalvacijos klausimas nėra svarstomas, nes devalvacija nesustabdytų ūkio nuosmukio, neišspręstų kitų problemų.
„Lito patikimumo įstatyme nurodyta, kad tik esant nepaprastoms aplinkybėms, kai nustatyto lito kurso tolesnis išlaikymas žlugdytų nacionalinės ekonomikos stabilumą, Lietuvos bankas, suderinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, gali keisti bazinę valiutą ir (ar) oficialų lito kursą. Bet šiandien tai teorinis klausimas, ir nėra prasmės svarstyti, kas būtų, jei būtų“, – kalbėjo R. Šarkinas.
„Puikiai suprantu, kad tai, ką siūlau, yra utopija, turint omenyje politikų ir Lietuvos banko valdytojų nuostatas bei lietuvių prisirišimą prie stabilaus gyvenimo“, – pripažįsta S. Jakeliūnas. Jis teigia, kad tiek devalvacijos, tiek dabartinių vyriausybės taikomų priemonių rezultatas bus toks pats – Lietuvos ekonomika susitrauks. Tačiau atlikus devalvaciją procesas įvyktų daug greičiau, politinės ir socialinės sąnaudos būtų mažesnės. Ūkio atsigavimas prasidėtų anksčiau.
„Devalvacijos metu perkamoji galia gal ir sumažėtų, tačiau eksportuotojai įgautų pranašumų, būtų išsaugotos darbo vietos eksportuojančiose įmonėse. Pramonė įgautų didesnę laisvę manevruoti, biudžetas išlaikytų didesnį pajamų srautą“, – aiškino S. Jakeliūnas. Tačiau kol kas panašu, kad bus tęsiama skolinimosi užsienyje ir biudžeto išlaidų mažinimo politika.
Nukentėtų pasiskolinusieji eurais
Būtent pasiskolinusieji eurais ir gaunantys pajamas litais nukentėtų labiausiai, tvirtina ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Rokas Šalaševičius. „Devalvavus litą, jų įsiskolinimai smarkiai išaugtų. Daugelis galbūt net neišgalėtų sumokėti paskolų, jei litas būtų devalvuotas, tarkim, apie 30 proc.“, – aiškino R. Šalaševičius. Lietuvoje šiuo metu yra suteikta 157 tūkstančiai paskolų, trys ketvirtadaliai - užsienio valiuta. Tai reiškia, kad apytikriai 120 tūkstančių lietuvių rizikuoja: jei litas būtų devalvuotas, jų skolos našta gali padidėti.
O laikantys santaupas litais iš esmės nenukentėtų dėl devalvacijos. „Nukentėtų tik morališkai, nes manytų: „Jei būčiau laikęs santaupas eurais, dabar būčiau pasipelnęs iš vargano lito devalvavimo“, – kalbėjo R. Šalaševičius. Tačiau iš tiesų jų santaupų perkamoji galia nesumažėtų. Tas pats galioja kalbant apie dolerius ar kitas valiutas – jei litas praranda vertę euro atžvilgiu, savaime praranda ir kitų valiutų atžvilgiu. Iš devalvacijos pasipelnytų tie, kurie laiko santaupas eurais.
