Verslo konfederacijos prezidentas, Trišalės tarybos narys Andrius Romanovskis teigė, kad šis MMA didinimas verslui kainuos apie 65 mln. eurų.
„Nemažai verslo sektorių šiuo metu patiria sunkumų, tad manau yra neteisinga, kad esant tokiai padėčiai, dar papildomai teks skirti pinigų MMA kėlimui.
Be to, pati Vyriausybė teigė, kad dar nežinome, kaip gyvensime 2021 metais, tačiau tuo pačiu verslams prideda papildomą mokestinę naštą“, – pastebėjo verslo konfederacijos prezidentas.
Anot jo, kalbant apie minimalios algos didinimą reikia žiūrėti ne į didžiuosius verslus, bet smulkiojo verslo atstovus.
„Šiuo metu sunkiausia išgyventi nedideliems verslams, ypač tiems, kurie įsikūrę provincijose. Be to, Užimtumo tarnyba pranešė, kad nedarbo pikas bus kitais metais. O mes dabar kalbame apie atlyginimų kėlimą vietoje to, kad bandytume mažinti nedarbą ir išsaugoti darbo vietas.
Natūralu, kad kai kurie verslai negalės kelti algų, todėl atleis darbuotojus ir didins nedarbą“, – aiškino A. Romanovskis.
Pasak jo, Vyriausybė žadėjo šį sprendimą iš naujo peržiūrėti gruodžio mėnesį, tai teikia vilties.
„Žinoma šis pažadas neapibrėžtas, bet ir situacija šiuo metu dėl koronaviruso pandemijos lygiai tokia pati. Niekas nežino kas bus, koronaviruso užkrėtimų skaičius vis auga ir tikėtina, kad dar augs. Nežinome, ar dėl to keisis vartotojų elgsena, ar vėl bus įvestas karantinas“, – komentavo verslo konfederacijos prezidentas.
Ne visi sektoriai turi iš ko kelti algas
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas taip pat sakė, kad sprendimas didinti MMA yra skubotas ir neatsakingas.
„Mes siūlėme Vyriausybei dar palaukti ir atidžiau įvertinti ekonominę situaciją šalyje. Prašėme, kad būtų atsižvelgta į tai, kad tikrai ne visi sektoriai (viešojo maitinimo, viešbučių, transporto) atsigavo po koronaviruso pandemijos. Tad reikėtų išsiaiškinti ką daryti šių sektorių darbdaviams. Labiausiai nukentėję sektoriai neturi iš ko didinti MMA“, – aiškino darbdavių atstovas.
Anot jo, tokiems darbdaviams teks kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl išmokų.
„Tad išeis, kad tie patys pinigai iš vienos kišenės keliaus į kitą. Valdžia priėmė sprendimą didinti algą, tačiau bendrovėms, kurios neišgali jos mokėti, reikės ieškoti būdų kaip padėti. Todėl ar ne geriau būtų buvę ieškoti sprendimų, kurie padėtų darbdaviams ir jiems nereikėtų prašyti pagalbos iš valstybės.
Pavyzdžiui, buvo galima diferencijuoti MMA didinimą, paliekant ją tokią, kokia ir buvo arba „įšaldyti“ MMA kėlimą sektoriams, kurie dar neatsigavo po pandemijos. Nes padidėjusios įmonių sąnaudos gali daryti neigiamą įtaką jų likvidumui“, – sakė D. Arlauskas.
Žmonės iš minimumo nepragyvena?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pirmininkė Inga Ruginienė kitokiomis nuotaikomis sutiko žinią, kad MMA bus didinama, ji džiaugėsi, kad pagaliau Vyriausybė pritarė sprendimui didinti MMA.
„Tačiau mus neramina, kad gruodžio mėnesį bus peržiūrėtas šis nutarimas, jeigu ekonomikos prognozės Lietuvai prastės. Nelabai suprantame šios išlygos, kokiais rodikliais remiantis bus vertinama šalies ekonomika. Todėl kyla minčių, ar tokiu būdu šiuo metu Vyriausybė nesiekia tiesiog atidėti sprendimą dėl MMA didinimo“, – komentavo darbuotojų atstovė.
Kalbant apie darbdavių nepritarimą sprendimui I. Ruginienė teigė, kad dar nebuvo metų, kai ji negirdėjo darbdavių skundų.
„Darbdaviai lygiai taip pat nenorėjo kelti algų ir pernai, kai Lietuvos ekonomika išgyveno bene geriausius laikus. Tad ir šiuo metu kylantis darbdavių nepasitenkinimas tarsi de javu. Kiekvienais metais girdime tą patį.
O žmonės laukia didesnių algų, nes kainos kyla. Akivaizdu, kad MMA užtenka tik išgyventi, bet ne gyventi. Mūsų MMA dar netgi nepasiekė europinio standarto“, – pastebėjo darbuotojų atstovė.
