Norvegijos centrinio banko pateiktais preliminariais duomenimis, nacionaliniame Pensijų fonde (buvusiame Naftos fonde) jau sukaupta 5,11 trilijonų kronų (598 mlrd. eurų).
Šiuo metu Norvegijoje gyvena 5,096 milijonai žmonių. Tai reiškia, kad kiekvienam norvegui nacionaliniame Pensijų fonde jau sukaupta daugiau kaip 1 milijonas kronų (arba apie 120 tūkstančių eurų). Norvegijos pensijų fondas šiuo metu yra didžiausias pasaulyje, lyginant su kitų šalių panašiais „ateities kartų“ fondais. Jis buvo įkurtas 1990 metais Norvegijos parlamento sprendimu ir daugiau kaip 15 metų buvo vadinamas Naftos fondu. Fonde yra kaupiamos lėšos, kurias sudaro tam tikra dalis naftos bei dujų pramonės valstybei mokamų mokesčių, nuomos mokesčiai už teisę naudotis naftos bei dujų resursais, o taip pat valstybei tenkantys dividendai už jos valdomus 67 % bendrovės „Statoil“ akcijų (svarbiausios naftos pramonės įmonės Norvegijoje). Ši šalis pagal eksportuojamos naftos apimtis užima septintą vietą pasaulyje, o pagal eksportuojamų dujų kiekį Europoje yra antra.
2006 metais Norvegijos naftos fondas buvo apjungtas su Pensijų fondu ir atitinkamai pervadintas. Žiniasklaidos pakalbintas Norvegijos finansų ministerijos patarėjas Andres Lande pažymėjo: „Pavadinimo pakeitimas simbolizavo tikslus, vardan kurių kaupiamos šios lėšos. Žinoma, tai nereiškia, kad visi fondo pinigai bus skirti tik pensijų išmokoms, tačiau tokiu būdu mes pabrėžiame, kad ateityje poreikis šioms lėšoms tik didės ir būtų neblogai jas kaupti jau dabar“.
Pagal šiuo metu galiojančias fondo taisykles, iki 60 % fondo lėšų gali būti investuojama į įmonių akcijas. Kadangi beveik visos fondo lėšos, kurios 2013 metais 183 % viršijo pačios Norvegijos BVP, investuojamos už šalies ribų, jis tapo vienu didžiausių pasaulio akcininkų. Agentūros Bloomberg turimais duomenimis, 2013 metų pradžioje Norvegijos pensijų fondui priklausė 1,2 % visų pasaulio atvirų akcinių bendrovių (t. y., biržose prekiaujamų) akcijų. Dar 35 % fondo lėšų gali būti investuojami į vyriausybių ar įmonių skolos vertybinius popierius, likę 5 % – į nekilnojamąjį turtą.
Teisę naudoti fonde sukauptas lėšas Norvegijos reikmėms vyriausybė įgijo tik 2002 metais. Dabar kasmet yra apskaičiuojama suma, kurią galima iš fondo paimti ir panaudoti einamiesiems biudžeto poreikiams. Andres Lande nurodo: „Šiems poreikiams skiriama apie 4 % fondo lėšų, t. y. maždaug tiek pat, kiek kasmet iš investicijų fondas gauna pajamų, tuo pačiu paties fondo lėšos lieka nepaliestos – jis ne tik nemažėja, bet nuolat auga dėka naujų įplaukų“.
Tikslių gairių, kaip būtent Norvegijos vyriausybė gali naudoti biudžeto reikmėms skirtą fondo pajamų dalį, nėra. Todėl šios lėšos, kaip ir kitos biudžeto įplaukos, naudojamos vyriausybės nuožiūra (pvz.: dalis jų skiriama kelių statybai).
Trečiąjį 2013 metų ketvirtį fondo pajamingumas siekė 5 % arba 27 mlrd. eurų. O vidutinis fondo pajamingumas per pastaruosius 10 metų siekė 3,96 %.
TeleTrade analitikas Romualdas Antoniukas
Užs.nr.3102_58
