Po susitikimo prezidento patarėjas Simonas Krėpšta atkreipė dėmesį, kad kiek trūko daugiau informacijos apie plano rengimą. Be to, jame esą pasigesta daugiau dėmesio vietos savivaldai, verslui.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė atmetė šiuos priekaištus. Anot jos, atskiros plano dalys svarstomos su socialiniais partneriais, politikais.
Pasak ministrės, verslui numatytas tiesioginis finansavimas inovatyvių, žaliųjų sprendimų įgyvendinimui, bendradarbiavimui su mokslu.
„Manau, kad verslui labai svarbi verslo aplinka, kurią sudarys ir viešojo sektoriaus skaitmenizavimas, atvirų duomenų atvėrimas, 5G tinklo plėtra, jie galės dalyvauti žalinimo projektuose“, – po susitikimo sakė G. Skaistė ir pridūrė, kad visos viešosios investicijos didins bendrą paklausą. Esą iš viso verslui numatyta 500 mln. eurų.
Anot G. Skaistės, plane daug dėmesio skirta ir savivaldybėmis, pavyzdžiui, tūkstantmečio mokyklų plėtra.
„Švietimas yra savarankiška savivaldybių funkcija ir, man atrodo, mokyklų tinklo kokybės gerinimas yra labai svarbus regionams. Taip pat renovacija bus įgyvendinama savivaldybėse, niekur kitur. Viešojo transporto transformacija iš taršių transporto priemonių į elektromobilius – taip pat galės dalyvauti savivaldybės“, – vardijo ministrė.
Be to, anot jos, savivaldybės gaus pinigų dėl sveikatos priežiūros institucijų tinklo gerinimo, nedaro mažinimo ir kt.
Kam kiek pinigų atiteks
Iki balandžio pabaigos Vyriausybė turi pateikti Europos Komisijai planą, kaip bus leidžiama Gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės skirti 2,225 mlrd. eurų. Finansų ministerija šį planą pavadino „Naujos kartos Lietuva“.
Iš visos minėtos sumos 37 proc. lėšų, arba 823 mln. eurų plane numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc., arba 445 mln. eurų, – skaitmeninimui, 14 proc., arba 311 mln. eurų, – švietimui, 12 proc., arba 267 mln. eurų, – sveikatai, 5 proc., arba 111 mln. eurų – darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai, 9 proc., arba 200 mln. eurų, – inovacijoms ir mokslui, 3 proc., arba 67 mln. eurų, – viešojo sektoriaus efektyvumui.
Kaip teigiama priemonės pristatyme, išleidus šią sumą pinigų siekiama 30 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, nuo 20,6 proc. iki 14 proc. sumažinti gyventojų skurdo lygį, 5 metais iki 81 metų pailginti tikėtiną gyvenimo trukmę ir kt.
Žaliosios pertvarkos srityje daugiausia lėšų bus skirta daugiabučių renovacijai (218 mln. eurų), taršių transporto priemonių keitimui (172 mln. eurų), saulės ir vėjo energijos gamybai (130 mln. eurų), elektromobilių įkrovimo stotelėms, alternatyvių degalų papildymo stotelėms (124 mln. eurų), alternatyvių degalų gamybos skatinimui (51 mln. eurų).
Iš skaitmeninimo prioriteto daugiausia pinigų bus skirta elektroninių paslaugų plėtrai (149 mln. eurų), lietuvių kalbos skaitmenizavimui, skaitmeninių inovacijų versle skatinimui (102 mln. eurų), IT valdymo centralizavimui, infrastruktūros konsolidavimui (95 mln. eurų).
Švietimo kryptyje daugiausia pinigų atiteks mokyklų tinklo optimizavimui, mokymo kokybės gerinimui (251 mln. eurų), mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimui (146 mln. eurų).
