Leidykla „Mann, Ivanov i Ferber“ išleido Donaldo Trumpo ir Billo Zankerio knygą rusų kalba „Mysli po-krupnomu i nie tormozy!“(„Mąstyk plačiai ir nemažink greičio!“). D. Trumpas – vienas iš ekscentriškiausių milijardierių – pasistengė išsiaiškinti, kokios yra 2 procentų planetos gyventojų sėkmės priežastys. Jis išskyrė keletą pagrindinių dedamųjų ir papasakojo daugybę istorijų iš savo ir pažįstamų patirties. Beveik kiekvienoje knygos pastraipoje į pirmą vietą iškyla autoriaus „Aš“, D. Trumpas laiko save sėkmės sinonimu, „amerikietiškos svajonės“ įsikūnijimu, o milijardierius Richardą Bransoną ir Marką Cubaną jis vadina kone nevykėliais. Nepaisant to, D. Trumpas lieka vienas iš geriausių motyvavimo specialistų: jis azartiškai pasakoja, kas yra „gerai“ („visada mąstykite pozityviai ir laukite geriausio [rezultato]“), ir kas yra „blogai“ („norint su kuo nors suvesti sąskaitas, turi būti rimta priežastis“). „Forbes“ publikuoja ištrauką iš šios knygos D. Trumpą gerai apibūdinančiu pavadinimu: „Aistra, aistra, aistra!“.
Jūs turite mėgti tai, kuo užsiimate – kitaip niekada gyvenime nieko nelaimėsite. Jeigu mėgstate savo darbą, triūsite išsijuosęs, pamėginsite viršyti savo pasiekimus ir dėl to imsite kur kas labiau mėgautis gyvenimu. Patys pagrindiniai momentai kelyje į sėkmę – išmanyti savo darbą ir mėgti tai, ką darai. Tai padeda spręsti daugybę problemų. Štai pirmoji pastraipa iš mano pirmosios knygos „Menas sudaryti sandorius“: „Neužsiimu tuo dėl pinigų. Aš turiu pakankamai pinigų – daugiau, negu jų man gali kada nors prireikti. Darau tai dėl paties verslo. Sudaryti sandorį man – menas. Kažkas ant drobės tapo puikius paveikslus, kažkas kuria nuostabius eilėraščius. Man patinka sudarinėti sandorius, pageidautina, didelius sandorius. Aš nuo to „kaifuoju“.
Nuo to laiko praėjo dvidešimt metų, o aš kaip ir anksčiau sudarinėju sandorius – didelius sandorius. Iš nuo to iki šiolei „kaifuoju“.
man tai naudinga. Atsiduodu savo aistrai – ir pinigai patys plaukia pas mane. Dabar esu žymiai turtingesnis nei tada, kai rašiau pirmąją savo knygą. Savo darbą dirbu taip aistringai, kad visame pasaulyje nerasčiau geresnio užsiėmimo – tai puikus jausmas. Kai kada net negaliu užmigti. Noriu atsikelti ir vėl pasinerti į darbą. Negalvokite apie tai, kaip uždirbti pinigų. Geriau susimąstykite, ką naudingo ir vertingo galite padaryti žmonėms, savo miestui ar rajonui. Ką reikia pakeisti, kad būtų geriau? Ką reikia padaryti efektyvesnį? Kokią problemą galėtumėte išspręsti? Kokius poreikius patenkinti? Ir – visų svarbiausia – koks darbas suteiktų malonumo?
Žinoma, už darbą reikia gauti pinigų – ir jūs juos gausite, jeigu darysite ką nors tokio, kas kitiems yra vertybė. Žaidime, kuris vadinasi „Gyvenimas“, tai yra būdas suskaičiuoti taškus. Tačiau tikrąjį malonumą patiri ne nuo taškų skaičiavimo, o nuo džiaugsmo, kuris tave apima radus kūrybišką būdą „įvarčiui įmušti į vartus“. Suraskite savo aistrą ten, kur galėtumėte daryti ką nors naudingo kitiems – ir pinigai ateis.
Tai, kas čia pasakyta, gali pasirodyti suprimityvinta, tačiau aš uždirbau ne vieną milijardą dolerių, laikydamasis šios paprastos filosofijos. Daugelis iki šiol yra įsitikinę, kad aš startavau jau turėdamas daug pinigų, kuriuos gavau iš tėvo. O iš tikrųjų savo kaip verslininko karjeros pradžioje nieko neturėjau. Tėvas nedavė man daug pinigų – bet jis davė man gerą išsilavinimą ir paprastą sėkmės formulę: daryk tai, ką mėgsti.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje, kai Niujorkas išgyveno didelius finansinius sunkumus, rajonas aplink Centrinę geležinkelio stotį 42-oje gatvėje smuko tiesiog akyse. Daugelis pastatų buvo įkeisti ir perkeisti. Senas viešbutis „Commodore“, kurį buvo būtina skubiai remontuoti, prarasdavo pinigus tonomis ir tapo prieglauda įvairaus plauko valkatoms. Jeigu kažkas nebūtų ėmęsis skubių ir ryžtingų veiksmų, visas rajonas būtų virtęs lūšnynais. Aš žinojau, kad galiu ten uždirbti pinigų, bet šio reikalo imsiuosi tik su viena sąlyga: jeigu sugebėsiu šį griūvantį viešbutį paversti puikiu viešbučiu, kuriame žmonės norėtų apsistoti. Pavertęs „Commodore“ nauju elegantišku „Grand Hyatt“, aš pakeičiau viso rajono veidą – ir iš to neblogai uždirbau.
Ieškokite bet kokioje veikloje savosios misijos, didelio tikslo, ne tik pinigų, kas galėtų pažadinti jūsų aistrą. Raskite ką nors aukštesnio, nei paprasčiausias godumas, būdingas žmonėms, kuriems nerūpi niekas kitas, išskyrus pinigus. Plėskite savo akiratį. Tenkinkite žmonių poreikius visur, kur tik įmanoma. Kurkite grožį, didinkite efektyvumą, užtikrinkite sveiką gyvenseną ir finansinį saugumą, sudarykite galimybę užsidirbti kaip galima didesniam žmonių skaičiui. Jeigu norite užsiimti dideliais dalykais, turite prisipildyti entuziazmo ir aistros. Kiekvienas darbas, jeigu jį norime daryti kaip reikiant, reikalauja aistros. Durininkas, padavėjas, priimamojo klerkas sveikina kiekvieną lankytoją džiaugsmingai. Nesvarbu, kokį darbą jūs dirbate dabar. Atlikite jį aistringai – ir stebuklas įvyks. Jūs savo kelyje sutiksite reikalingą žmogų – ir būsite pastebėtas. Aš mačiau tai daugybę kartų. Kiek daug aistros reikia, kad taptum didžiu verslininku ar kūrėju! Susiraskite vertą užsiėmimą – ir pasinerkite į jį su visu širdies karštumu.
Be aistros gyvenimas pasidaro nuobodus ir pilkas. Aistra suteikia žmogui vidinės jėgos, leidžiančios atlaikyti ir nepasiduoti. Mano pergalė, įgyvendinant „Grand Hyatt“ projektą, būtų neįmanoma be atsidavimo reikalui, užsispyrimo ir atkaklaus darbo. Aš aistringai mėgstu paversti nereikalingus ir apleistus daiktus naudingais ir gražiais, ir šis siekis palaikė mane visuose išmėginimuse. Mano entuziazmas traukė prie mano projektų daugybę kitų žmonių – žmonių, kurie pritarė mano svajonei.
Kaip surasti savyje tą aistrą? Pamėginkite padaryti taip. Minutėlei atidėkite į šalį visus išankstinius nusistatymus ir racionalius vertinimus. Pradėkite svajoti apie tai, ką jūs iš tikrųjų norėtumėte daryti iš visos širdies. Jeigu gyvenime jums būtų lemta padaryti vieną vienintelį daiktą – kas tai būtų per daiktas? Kuo jūs sugebate užsiimti su tokiu karštu atsidavimu, kuris leistų negalvoti apie laiką? Kas jums teikia tokį malonumą, kad jūs esate pasirengęs daryti tai bet kokiomis aplinkybėmis, netgi jei jums nesumokės nė cento? Kas gali jus nuvesti už realybės ribų ir atnešti tikrąjį įkvėpimą?
Būkite realistas. Daryti tai, ką mėgsti, vadinasi, daryti tai, ką moki. Pagalvokite apie savo stipriąsias puses. Raskite tai, ką jūs mokate daryti gerai. Prisiminkite apie savo unikalius gabumus, apie tai, ką jau padarėte ir kuo didžiuojatės. Kas jums pavyksta lengviausiai? Ir jeigu jūs mąstote apie tai, ką mėgstate – mąstykite globaliai! Galvokite apie didelius pasiekimus. Apie padarymo džiaugsmą, kurį jums suteiks jūsų darbas. Pats jūsų aktyvumas taps papildomos energijos šaltiniu. Steve`as Jobsas, kompanijų „Apple“ ir „Pixar“ įkūrėjas – aistringas kompiuterinių technologijų fanatikas. Jis ne pats geriausias iš kompiuterių kūrėjų – bet jis pats aistringiausias. Būtent S. Jobso aistringumas pavertė jį vienu iš ryškiausių visos kartos novatorių.
Aistra yra žymiai svarbesnė už protą ar tzlentą. Man teko matyti, kaip tikrai talentingi ir labai protingi žmonės patirdavo nesėkmę dėl to, kad nebuvo aistringi. Aš vadinu juos „idėjos žmonėmis“. Manau, jums irgi pasitaikė tokių sutikti. Jie visuomet turi puikių naujų idėjų, kurias norėtų įgyvendinti ateityje, tik štai jokių pastangų joms realizuoti jie nededa. Idėjos gimsta jų galvose – bet niekada nepasiekia jų širdies. O be širdies bet kokia idėja greitai išsivadėja. Atskirai paimtos idėjos mažasvorės ir miglotos. Norint paversti jas akmeniu, betonu ir stiklu, reikalinga milžiniška aistra. Būtina nuleisti idėjas iš padangių ant žemės. Sudėkite į savo idėjas visą savo emocionalumą – ir kuo greičiau, kol jos neišsisklaidė melsvame rūke! Aistra – tai magiškas ingredientas, įkraunantis tave entuziastinga varomąja jėga, kuri yra būtina tam, kad įgyvendintumėte savo sumanymą.
