Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Krize priklauso nuo intel reikalu.jei 16 branduoliu procesorius jau ant konvejerio-vyskas gerai.Kas greiziau apdoros duomenis,tas pirmas ir ishsikapanos is krizes.Ir tai bus ruduo vienareiksmiai.
tai ka pabaigoje minejo autorius. Atvirksciai, viesuju pastatu renovacija atgaivins statybas , statybu medziagu pardavimus. Reiktu dar vvystyi ukininku ir miestieciu pirkimus, pardavimus visur, kaip tai daro Latvijoje.
Produktyvumu as neturiu omeny darbo laiko piniginio įvertinimo gautu pelnu. Kaip GDP, šis "oficialus" produktyvumas neseniai visur augo, bet tai negarantavo žmonių gyvenimo gerėjimo. Koks nors investicinio banko bernas, bežaisdamas pele biržų žaidimus, paskaičiavus gal atrodė žymiai "produktyvesnis" už čeburekų pardavinėtoją Gariūnuose. Bet ano investuotojo "produktyvumas" galų gale tik prisidėjo prie šios krizės, o Gariūnuose čeburekais pasimatino nemažai žmonių.
Pinigai nėra besalygiškai produktyvus resursas, kaip Hudson prieštarauja M. Friedman'ui. Kai pinigai pasiskirsto labai netolygiai - vieni nežino kaip gražinti skolas ar gauti maisto kitai savaitei, kiti nežino kur "investuoti" savaime atplaukiančius pinigus - tada piniginė sistema viską tik stabdo.
Produktyvumu aš vadinu konkrečius ekonominius santykius - jų kokybę ir kiekybę. Pinigai tai matuoja labai netiksliai. Pavyzdžiuj, rūkyta žuvis pajūrio kioskelyje gali būti verta daugiau nei prabangiame Vilniaus restorane. Dabartinė krizė muša produktyvumą tuo, kad, sakykim, picos kepėjai ir batsiuviai "negali" apsikeisti paslaugomis (net jei labai norėtų) nes pirmiau jiems reikia rūpintis, kaip išsimokėti savo paskolas. Jiems belieka tik ieškoti pinigingų klientų - tik su jais oficialusis produktyvumas gerėja ;-]
Pinigai nėra besalygiškai produktyvus resursas, kaip Hudson prieštarauja M. Friedman'ui. Kai pinigai pasiskirsto labai netolygiai - vieni nežino kaip gražinti skolas ar gauti maisto kitai savaitei, kiti nežino kur "investuoti" savaime atplaukiančius pinigus - tada piniginė sistema viską tik stabdo.
Produktyvumu aš vadinu konkrečius ekonominius santykius - jų kokybę ir kiekybę. Pinigai tai matuoja labai netiksliai. Pavyzdžiuj, rūkyta žuvis pajūrio kioskelyje gali būti verta daugiau nei prabangiame Vilniaus restorane. Dabartinė krizė muša produktyvumą tuo, kad, sakykim, picos kepėjai ir batsiuviai "negali" apsikeisti paslaugomis (net jei labai norėtų) nes pirmiau jiems reikia rūpintis, kaip išsimokėti savo paskolas. Jiems belieka tik ieškoti pinigingų klientų - tik su jais oficialusis produktyvumas gerėja ;-]
Ačiū, prof Valdai Samoni už Velykinius sveikinimus iš Kanados. Bet kodėl Vokietijos modelis labai tinka raudoniems? Ar yra kokių nors įrodymų?.
...betgi seniems raudoniems nomenklaturininaks daug geriau tinka Vokietijos modelis, kad jie galetu daugiau prisivogti, paslepti savo pinigus Sveicarijos, Liechtensteino bankuose!
Su Velykom!
Valdas Samonis
Su Velykom!
Valdas Samonis
Kur atsigavimo požymiai pasaulio rinkose
Ar (nuoširdžiai) gerbiamas Profesorius mato bent kokias rimtesnes prielaidas, kad rudeniop pasaulio ūkis turėtų atsigauti ir vėl vartoti kaip ankstesniais dešimtmečiais? Ar dabartinė jo būklė nėra normali (subliūškusi) burbulinio Kinijos - JAV tandemo sužlugdyto pasaulinio ūkio būsena ir NORMALUS šiuolaikinio pasaulio vartojimo lygis?
Ačiū motui už paaiškinimus. Pažiūrėsiu dar (ne kartą) Hudson'ą ir kaip jis lygiuojasi su Edmundu Phelps'u. Taip, Kanada įdomus reiškinys. Įdomi mintis: "Svarbi nepriklausomybė kyla ir iš nuoseklaus reguliavimo." Ir Izraelis nedejuoja. ... Irgi nuosekliai reguliuoja? ----------------Pabrėžėte ne kartą "produktyvus". Ar tai iš w.Baumol'o pramatymo valstybių politikoje? Ar Lietuvos politika skatina "produktyvumą"? Kuo tai išmatuoti? Tada būtų galima teikti pasiūlymus.
Apie IMF ir World Bank nuomonė seniai ne kokia. Būtent šios organizacijos šokdino Aziją jos krizės metais - apie tai galima paskaityti, pavyzdžiuj, Naomi Klein knygoje "The Shock Doctrine". Tada daug kam tapo aišku, kad šios organizacijos iš tiesų atstovauja tik tarptautinių kreditorių agresyviems interesams. Tai, kad Lietuvoje (ir kaimynystėje) yra tiek pagarbos šioms tarptautinėms organizacijoms parodo vietinių politikų ir žiniasklaidos smegenų praplovimo (ar tarptautinio spaudimo) lygį.
Čičinskas gal ir užuodžia kai kurias skolinimųsi tragiškas pasekmes, bet jo akcentas vis dėlto siauresnis nei Hudson'o. Čičinskas mato tik valstybinio skolinimosi bėdas - nors valstybės skolos tiesiogiai nėra susijusios su šiomis krizinėmis bėdomis. Kas iš tiesų pjauna Lietuvą (ir likimo drauges) tai privačių įmonių ir gyventojų įsiskolinimas. Būtent dabar, kai skolinimosi manija negali tęstis, paaiškėja, kad tikros gerovės Lietuvoje nė kiek nesukurta. Maža to, pruduktyviausi žmonės išvilioti, pramonė sugriauta. Bet svarbiausia, paskolų mokėjimai ir procentai smaugs Lietuvos verslą ne mažiau nei "legendiniai" valstybės mokesčiai ar feodalinės duoklės. Hudson'as taip ir teigia - nėra jokio skirtumo tarp valstybės mokesčių, išpūstų skolų išmokėjimo ir įvairių mokėjimų monopolijoms ar rentininkams. Visi tokie mokesčiai vienodai engia produktyvujį verslą ar žmones. Hudsonas netgi cituoja Adam'ą Smith'ą rodydamas, kad pagrindinis klasikinių ekonomistų tikslas buvo išlaisvinti iš mokesčių ar rentų mokėjimų. (Feodalinėje santvarkoje ir nebuvo jokio skirtumo tarp valstybės ir "privačių" rentininų rinkliavų - nes feodalai rentininkai ir buvo valstybė. Pasaulis 20-ame amžiuje truputį pasidžiaugė egalitarine demokratija, bet štai grižtame prie neo-fedalistinių santykių.)
Tokių komentatorių kaip Hudsonas yra daugiau, bet jų nepublikuoja masinės žiniasklaidos priemonėse. Jiems belieka tenkintis tokiais (gan kontroversiškais) Kanados "leidiniais" arba counterpunch.org arba panašiai. Paskaitykit daugiau Hudson'o (yra jo tinklalapis; arba rasite jo paskutinių straipsnių sąrašą po jo "kanadietiškais" straispniais. Beje, pačios Kanados finansai yra palyginus sveiki, nes jų bankai negalėjo taipo kvailai skolinti ar lošti. Svarbi nepriklausomybė kyla ir iš nuoseklaus reguliavimo.
Čičinskas gal ir užuodžia kai kurias skolinimųsi tragiškas pasekmes, bet jo akcentas vis dėlto siauresnis nei Hudson'o. Čičinskas mato tik valstybinio skolinimosi bėdas - nors valstybės skolos tiesiogiai nėra susijusios su šiomis krizinėmis bėdomis. Kas iš tiesų pjauna Lietuvą (ir likimo drauges) tai privačių įmonių ir gyventojų įsiskolinimas. Būtent dabar, kai skolinimosi manija negali tęstis, paaiškėja, kad tikros gerovės Lietuvoje nė kiek nesukurta. Maža to, pruduktyviausi žmonės išvilioti, pramonė sugriauta. Bet svarbiausia, paskolų mokėjimai ir procentai smaugs Lietuvos verslą ne mažiau nei "legendiniai" valstybės mokesčiai ar feodalinės duoklės. Hudson'as taip ir teigia - nėra jokio skirtumo tarp valstybės mokesčių, išpūstų skolų išmokėjimo ir įvairių mokėjimų monopolijoms ar rentininkams. Visi tokie mokesčiai vienodai engia produktyvujį verslą ar žmones. Hudsonas netgi cituoja Adam'ą Smith'ą rodydamas, kad pagrindinis klasikinių ekonomistų tikslas buvo išlaisvinti iš mokesčių ar rentų mokėjimų. (Feodalinėje santvarkoje ir nebuvo jokio skirtumo tarp valstybės ir "privačių" rentininų rinkliavų - nes feodalai rentininkai ir buvo valstybė. Pasaulis 20-ame amžiuje truputį pasidžiaugė egalitarine demokratija, bet štai grižtame prie neo-fedalistinių santykių.)
Tokių komentatorių kaip Hudsonas yra daugiau, bet jų nepublikuoja masinės žiniasklaidos priemonėse. Jiems belieka tenkintis tokiais (gan kontroversiškais) Kanados "leidiniais" arba counterpunch.org arba panašiai. Paskaitykit daugiau Hudson'o (yra jo tinklalapis; arba rasite jo paskutinių straipsnių sąrašą po jo "kanadietiškais" straispniais. Beje, pačios Kanados finansai yra palyginus sveiki, nes jų bankai negalėjo taipo kvailai skolinti ar lošti. Svarbi nepriklausomybė kyla ir iš nuoseklaus reguliavimo.
Dar pažiūrėjau tą jūsų Kanados* leidinį. Tas TVF (IMF**) iš tiesų yra pabaisa, kuris ryja vieną naciją po kitos; Vengrija ir latvija jau virškinamos. Ir jam G-20-kas dar paskyrė 1100 milijardų dolerių??? Vadinasi, Grybauskaitė yra tikrai gerietė, kad priešinasi skolintis iš TVF. Įdomu, koks būtų komentaras tam Hudsono straipsniui apie ekonominę istoriją, įskaitant po-Sovietizmą, jei ponas J.Čičinskas juo susidomėtų? Arba bankininkas R.Kuodis. Geriau, jei abu padiskutuotų čia, vedami V.laučiaus.
---------------------
*)Bet kodėl apie Kanadą niekas nešneka. nei bankrutuoja, nei panikuoja. Kaip ji sugebėjo išsisukti iš Amerikos bankų pašonės?
---------------------
**)"he United States, Britain and the International Monetary Fund (“the global investment community”) are couching their demands for draconian austerity policies in the language of capitalism. But what they actually are promoting is a financial system that threatens to end in debt peonage, not democratic capitalism. Across the globe, from the Baltics to Hungary in Europe, and indeed from Russia to China, riots and wildcat strikes recently have broken out to protest this post-capitalist financial dynamic. It already has destroyed the industrial capacity of debtor countries subjected to the cruel austerity programs imposed by the IMF as acting agent for the global financial class. This merely repeats what the British did in India. Industrial growth has been replaced with a financialized real estate bubble. The “final stage” of this dynamic is to foreclose and sell off the assets of debtors at giveaway prices. Talk about democracy from the financial elite is a public-relations cover story. Their “magic of compound interest” sales pitch threatens to destroy entire nations.
Fortunately, this need not happen in countries that do not impose debt leveraging on themselves, but only in countries that let the public utility of money and credit creation be privatized in the hands of a cosmopolitan financial class. Iceland still has an alternative future before it, if voters recognize this in time. But to achieve the better future that most of its citizens want, it must understand the predatory debt trap into which it has fallen – or more accurately, been pushed by believing in the same illegitimate financial doctrine that has ruined Russia and other post-Soviet economies, as well as Third World countries before them under decades of IMF “austerity plans” designed to stifle domestic growth (and competition) and economic stability to pay foreign creditors. History provides tragic examples – the aftermath of World War I, and England itself in the centuries of its seemingly perpetual wars with France."
---------------------
*)Bet kodėl apie Kanadą niekas nešneka. nei bankrutuoja, nei panikuoja. Kaip ji sugebėjo išsisukti iš Amerikos bankų pašonės?
---------------------
**)"he United States, Britain and the International Monetary Fund (“the global investment community”) are couching their demands for draconian austerity policies in the language of capitalism. But what they actually are promoting is a financial system that threatens to end in debt peonage, not democratic capitalism. Across the globe, from the Baltics to Hungary in Europe, and indeed from Russia to China, riots and wildcat strikes recently have broken out to protest this post-capitalist financial dynamic. It already has destroyed the industrial capacity of debtor countries subjected to the cruel austerity programs imposed by the IMF as acting agent for the global financial class. This merely repeats what the British did in India. Industrial growth has been replaced with a financialized real estate bubble. The “final stage” of this dynamic is to foreclose and sell off the assets of debtors at giveaway prices. Talk about democracy from the financial elite is a public-relations cover story. Their “magic of compound interest” sales pitch threatens to destroy entire nations.
Fortunately, this need not happen in countries that do not impose debt leveraging on themselves, but only in countries that let the public utility of money and credit creation be privatized in the hands of a cosmopolitan financial class. Iceland still has an alternative future before it, if voters recognize this in time. But to achieve the better future that most of its citizens want, it must understand the predatory debt trap into which it has fallen – or more accurately, been pushed by believing in the same illegitimate financial doctrine that has ruined Russia and other post-Soviet economies, as well as Third World countries before them under decades of IMF “austerity plans” designed to stifle domestic growth (and competition) and economic stability to pay foreign creditors. History provides tragic examples – the aftermath of World War I, and England itself in the centuries of its seemingly perpetual wars with France."
Ačiū. pažiūrėjau. Netikiu, kad kas nors Lietuvoj išvers ir paskelbs visuomenei apie finansinį karą prieš mažytę ir mūsų draugę Islandiją.
------------------
Pvz, išeina, kad prof Čičinskas ir prof Hudson'as vienminčiai? Skolintis, bet tik sava valiuta:
--------------------"Mažosios šalys savo biudžetų deficito plėtojimu pasauliui nepadės, šiuo būdu jos gali padėti tik sau. Tai padarys laikydamosi dviejų sąlygų – (a) skolinsis sava valiuta (taigi – iš savo nuolatinių gyventojų) ir (b) naudos tas lėšas ne apskritai visuminei paklausai didinti, o nukreips jas skatinti vietos gamintojų produkcijos paklausą.
--------------------
"I also was an advisor to the Canadian government in the 1970s. My main work was to write a monograph explaining why countries should not borrow in foreign currencies, but should monetize their own credit for domestic spending and investment. In recent years I have taught in Latvia and given this same advice to its officials. I provide this background because it has obvious relevance to Iceland’s financial situation today. It has broken the cardinal rule of international finance: N e v e r b o r r o w in a foreign currency for credit that you can create freely at home. Governments can inflate their way out of domestic debt – but not out of foreign debt. That is a large part of the problem that Iceland now faces "
------------------
Pvz, išeina, kad prof Čičinskas ir prof Hudson'as vienminčiai? Skolintis, bet tik sava valiuta:
--------------------"Mažosios šalys savo biudžetų deficito plėtojimu pasauliui nepadės, šiuo būdu jos gali padėti tik sau. Tai padarys laikydamosi dviejų sąlygų – (a) skolinsis sava valiuta (taigi – iš savo nuolatinių gyventojų) ir (b) naudos tas lėšas ne apskritai visuminei paklausai didinti, o nukreips jas skatinti vietos gamintojų produkcijos paklausą.
--------------------
"I also was an advisor to the Canadian government in the 1970s. My main work was to write a monograph explaining why countries should not borrow in foreign currencies, but should monetize their own credit for domestic spending and investment. In recent years I have taught in Latvia and given this same advice to its officials. I provide this background because it has obvious relevance to Iceland’s financial situation today. It has broken the cardinal rule of international finance: N e v e r b o r r o w in a foreign currency for credit that you can create freely at home. Governments can inflate their way out of domestic debt – but not out of foreign debt. That is a large part of the problem that Iceland now faces "
REKLAMA
REKLAMA
Mes irgi