Skaičiuojant žalą už tokią neteisėtai sugautą žuvį ji turėtų būti įkainota dviem tūkstančiais litų. Tris kartus - iki 600 litų, Tarybos manymu, reikia padidinti įkainį už aštriašnipį eršketą, šamą, ungurį. Didesnius įkainius pasiūlyta nustatyti ir už kiršlių, lydekų, margųjų upėtakių, salačių, sterkų ir kitų žuvų ištekliams padarytą žalą.
Mėgėjų žvejybos taryba taip pat aptarė žuvų išteklių Kauno mariose padėtį ir pritarė sausio 1 d. įsigaliojusiam verslinės žvejybos draudimui šiame vandens telkinyje.
Pasak naujosios Tarybos pirmininko, Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto prodekano Antano Kontauto, žuvų ištekliai Kauno mariose yra sumažėję ir todėl marioms reikia leisti pailsėti nuo verslinės žvejybos.
Naujojoje Mėgėjų žvejybos taryboje, kurią sudarė aplinkos ir žemės ūkio ministrai, - 18 narių. Tai Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, Valstybinio turizmo departamento, Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto atstovai, Medžiotojų ir žvejų draugijos, Karpininkų asociacijos, Žuvininkų sąjungos, sportinės žvejybos federacijos, klubų „Flyfishing.lt" ir „Anykščių žvejų lyga", laisvojo nardymo ir povandeninės žūklės asociacijos „Vienu įkvėpimu", žurnalo „Žūklė" ir portalo „Žvejo tribūna" vadovai ar atstovai.
