Pirmiausia atkreiptas dėmesys, kad net trijų didžiųjų prekybos tinklų grynasis pelnas sumažėjo. Kaip rašė naujienų agentūra BNS „Maximos LT“ grynasis pelnas pernai sumažėjo 20 proc. iki 54,1 mln. eurų, „Norfos mažmenos“ – 7,4 proc. iki 7,4 mln. eurų, o „Rimi Lietuvos“ – 34 proc. iki 876,3 tūkst. eurų, o prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ grynasis pelnas pernai išaugo 15,9 proc. iki 10,119 mln. eurų.
Prieš ateinant „Lidl“ labiausiai tikėtasi, kad atėjus naujam žaidėju išaugs konkurencija ir Lietuvos gyventojai laimės, nes atpigs produktai. Visgi ekonomistė nurodo, kad labiausiai pirkėjai galėjo išlošti ne dėl kainų, o dėl asortimento.
„Lidl“ tikisi, kad pirkėjai su kainomis užsienyje nelygins
Prekybos tinklas „Lidl“ per beveik du metus Lietuvoje atidarė 37 parduotuves. Teigdami, kad jiems svarbu, kuo arčiau būti pirkėjų, planuojama ir tolimesnė plėtra. Tačiau, patys pabrėžia, kad galutinį sprendimą, kuriame prekybos tinkle apsilankyti ir apsipirkti turi priimti patys pirkėjai.
„Lidl“ neretai kritikuojamas dėl to, kad užsienyje toks pat produktas to paties tinklo parduotuvėje kainuoja pigiau. Šiuo atžvilgiu „Lidl“ komunikacijos atstovė Valerija Lebedeva pabrėžia, kad reikėtų kainas lyginti vietiniu lygmeniu.
„Kalbant apie kainų skirtumus, jie priklauso nuo kiekvienos valstybės mokestinės bei konkurencinės aplinkos. Esame Lietuvos įmonė, tad tikslinga būtų lyginti mūsų prekių kainas su kitų šalyje veikiančių prekybininkų siūlomomis. Visais atvejais siekiame įgyvendinti savo kaip kainų lyderio poziciją“, – tv3.lt atsako ji.
Labiausiai „Lidl“ džiaugiasi, kad per beveik du metus įsitvirtino rinkoje, kaip vienas geriausių darbdavių.
„Džiugu, kad visa mūsų komanda dirba išvien – didžiuojamės šiemet jau antrą kartą portalo „CV–Online“ surengtuose „TOP darbdavio“ rinkimuose pelnytais vertinimais: 1–ąją vietą tarp visų dalyvavusių prekybos įmonių bei 2–ąją pagrindinėje „TOP darbdavio“ kategorijoje“, – teigia įmonės atstovė.
Konkurentai: kovos lauku taps nebe pelnas
„Maxima“ tiesiogiai nevertina, kaip keitėsi mažmeninės prekybos rinka atėjus „Lidl“, tačiau Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento vadovė patikina, kad ateityje konkurencinė kova keisis.
„Konkurencinės kovos lauku ateityje galimai bus jau nebe pelnas ar antkainis, bet į parduotuvę atėjęs klientas. Visa mūsų komanda dirba tam, kad išlaikytume mažmeninės prekybos lyderio poziciją. Kaip visad sau keliame ambicingus tikslus ir dirbame tam, kad „Maxima“ išliktų pirmu mūsų klientų pasirinkimu“, – teigia Ernesta Dapkienė.
Ji nurodo, kad taip kintant konkurencijai rinkoje stengiamasi aktyviai plėsti prekių asortimentą, siūlyti naujus ir kokybiškus produktus, ieškoma galimybių mažinti kainas. O pelnas mažėjo ne dėl „Lidl“ konkurencijos, bet investicijų į darbuotojus.
„2017–aisiais įgyvendinome akcininkų išsikeltus tikslus. Praėjusiais metais investavome į asortimento plėtrą, kokybės užtikrinimą, mažesnes produkcijos kainas bei personalą. Prioritetą skyrėme darbo sąlygų savo komandai gerinimui: pradėjome ir sėkmingai įgyvendiname motyvacinę programą, kurios dėka finansiškai įvertiname darbščiausius savo kolegas, didinome atlyginimus – praėjusiais metais atlygis vidutiniškai augo 6,2 proc. Dėl šių veiksnių sumažėjo grynojo pelno dalis.
Tuo tarpu, lojalių pirkėjų skaičių „Maximoje“ ne tik išlaikome, bet ir pritraukiame naujų. Skaičiuojame, kad per dieną „Maximos“ tinklo parduotuves visoje Lietuvoje aplanko per 550 000 pirkėjų“, – tv3.lt komentuoja E. Dapkienė.
Vartotojai laimėjo asortimento prasme
Ekonomistė Jekaterina Rojaka teigia, kad iš vartotojų pusės laimėjimą galima vertinti dviem skirtingais aspektais. Vienas jų – asortimentas. Šiuo atžvilgiu vartotojai tikrai laimėjo, nes turi didesnį pasirinkimą. O taip pat ir neįvykęs „Rimi“ ir „Iki“ susijungimas reiškia, kad asortimento pasirinkimas nemažės.
Kitas aspektas – kaina. Kalbant apie kainas, ekonomistė pabrėžia, kad ne tik konkurencinė aplinka turi įtakos. Dažniausiai kainas lemia globalūs veiksniai. Brangstant žaliavai, neišvengiamai brangsta ir pats produktas.
„Konkuruoti kainomis Lietuvoje gana sunku, nes rinka nedidelė. Kainomis laimėti galima tik pardavus labai dideles apimtis. Pas mus didžiausia konkurencija kainomis galbūt vyksta su Lenkijos prekybos tinklais, o ne šalies viduje. Pasienyje, ten kur žmonės gali gan dažnai išvažiuoti. Kadangi ir zloto kursas, ir konkurencinė aplinka, ir pridėtinės vertės mokestis (PVM) mažesnis – daug veiksnių, kodėl Lenkija yra vienas tokių konkurentų, į kuriuos mūsų prekybos tinklai pažiūri.
Rinkodaros prasme, tarp mažmeninių prekybos tinklų tikrai įtempta konkurencija. Prekybos tinklai kopijuoja vienas kitą. Jei mes matome, kad prekybos tinklas mažina kainas tam tikroms prekių rūšims, tai automatiškai beveik tokias pačias nuolaidas galime rasti ir kituose prekybos tinkluose“, – tv3.lt komentuoja ekonomistė.
Ji pabrėžia, kad drąsiai galima teigti, jog „Lidl“ pakeitė mažmeninės prekybos tinklų pajamų paveiksliuką, t.y. apkarpė kitų mažmeninių tinklų pajamas.
„Įėjimas buvo su triukšmu, bet toks nuolatinis spaudimas per kainas ir pajams pasijaučia. Kadangi vartotojų nedaugėja Lietuvoje, mažmeninės prekybos tinklų pajamos nebeauga taip sparčiai, kaip galėdavo anksčiau“, – sako J. Rojaka.
Anot jos, tikėtis, kad į Lietuvą ateis naujas didžiulis prekybos tinklas ir pakeis visą konkurencinę situaciją, būtų naivu. Veikiau didesnė konkurencija būtų tuo atveju, jei būtų mažiau didžiųjų žaidėjų ir atsirastų erdvė plėtotis smulkiesiems.
Daugiau pokyčių būtų atnešęs „Rimi“ ir „Iki“ susijungimas
Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas teigia, kad per pastaruosius du metus tikrai ypatingų pokyčių Lietuvos mažmeninėje prekyboje neįvyko. Daug daugiau pokyčių būtų buvę, jei būtų susijungę prekybos tinklai „Iki“ ir „Rimi“.
„Dabar abu tinklai turės ieškoti savo identiteto ir matysime kažkokių rinkodaros kompanijų daugiau. Pradėjo sluoksniuotis klientai ieškodami sau geriausio varianto. Tačiau iš esmės matysime status quo“, – sakė J. Gavėnas.
Pasak jo, jis nemano, kad kitų prekybos tinklų pajamų sumažėjimą lėmė „Lidl“ atimta rinkos dalis. Greičiau įtakos turėjo investicijos ir plėtra. Visgi, be abejonės „Lidl“ savo vietą rinkoje rado.
„Mano asmeniniu supratimu, „Lidl“ niekada nebuvo pigių kainų prekybos tinklas ir nėra dabar. „Lidl“ išskirtinumas – pakankamai siauras asortimentas ir teminės akcijos. Manau, kad ta strategija pakankamai tikslinga, yra aiški žinutė, duoda išskirtinumą.
Manau, kad mažmeninė prekyba yra suintensyvėjusi. Tikrai dar mes matysime kažkokių įdomesnių veiksmų, nes dabar visi dar savotiškame šoke ar ramybėje, kad neįvyko susijungimas, kuris tikrai būtų pakeitęs mažmeninę prekybą“ – komentavo mažmeninės prekybos ekspertas. Jei pastebėsime, kad prekybos tinklai ieško vis didesnio išskirtinumo, tai sunku gali būti pamatyti vidinius procesus, mano J. Gavėnas.
„Daug ko, kaip pirkėjai, apskritai nematysime, nes yra begalė veiksmų daroma įmonės viduje efektyvumui didinti. Tuos dalykus pamatysime tikriausiai 2–3 metų perspektyvoje, kaip mažinti savikainą ar didintis pelningumą mažinant sąnaudas. O rinkoje matysime paieškas, kaip išsiskirti kažkokiais dalykais. Ir matysime, manau, tikrai naujų formatų, koncepcinių parduotuvių“, – apie galimus pokyčius rinkoje kalbėjo J. Gavėnas.
Prekybos tinklų iššūkis – mažėjantis žmonių skaičius
Prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas tv3.lt teigia, kad „Lidl“ į Lietuvos rinką žengė atsinešęs stiprią socialinę atsakomybę. Tai parodo įvairiomis iniciatyvomis skatinant darbuotojus, prisidedant prie bendruomenių.
Be to, jo nuomone, neabejotinai ir konkurencija tapo intensyvesne.
„Kai į rinką įžengia labai stiprus dalyvis – konkurencija suintensyvėja labai stipriai. Lietuvoje konkurencinė kova mažmeninės prekybos rinkoje jau daug metų yra nuožmi tarp jos dalyvių. Per paskutinius 5 metus matėme ir išeinančių, ir ateinančių prekybos tinklų. Nepriklausomai nuo to, mūsų pirkėjai visada turėjo dideli pasirinkimą tarp prekybininkų ir jų siūlomų prekių“, – komentuoja L. Vilimas.
Paklaustas apie pagrindinius iššūkius mažmeninei prekybai jis patikina, kad svarbiausia – demografinės tendencijos.
„Gyventojų vis dar mažėja, į kitas šalis mokytis ir dirbti išvyksta jauni, darbingi žmonės. Prekybos sektoriui tai labai opi problema, kuri kelia iššūkius jau dabar. Pavyzdžiui, trūksta darbuotojų, apyvartos auga tik pinigine verte, bet ne prekių vienetais.
Darbuotojų atlyginimai auga,, o konkurencinė aplinka neleidžia kainų didinti tiek, kad pavyktų išlaikyti buvusį pelningumą, tad, net didėjant apyvartoms, pelningumo rodikliai gali mažėti“, – teigia jis.
Pasak L. Vilimo, jei pavyks išvengti didesnių ekonominių sukrėtimų, šių metų prognozės palankios, kadangi gyventojų pajamos sparčiai didėja, o tai reiškia, kad jie išleis ir daugiau pinigų parduotuvėse.
„Prekybininkai ir toliau efektyvins savo veiklą, diegdami inovacijas, pasikliaudami technologijomis, mažins fiksuotus kaštus ir tokiu būdų prisitaikys prie iššūkių bei vykstančių pokyčių“, – mano prekybos įmonių asociacijos atstovas.
