Šiandien svarbiausi pasaulio įvykiai keičiasi taip greitai, kad sunku suspėti. Aukštas nedarbo lygis, lėta plėtra, skalūnų dujos yra visiems žinomi iš daugelio antraščių. Visgi yra subtilesnių dalykų, kurie pasikeitė ir kartu sukelia ne tokius jau subtilius pokyčius.
Portalas „The Atlantic“ rašo, kaip keitėsi pasaulio ekonomikos temos ir kokią didelę įtaką turi šie pasikeitimai.
Sena: brangi saulės energetika, išlaikoma tik subsidijų dėka.
Nauja: pigi saulės energija, griaunanti senąją pramonę
Jau nuo 7 dešimtmečio gyvuoja klišė, kad saulės energija yra labai brangi, o ją palaiko tik vyriausybės susbsidijos. Nuo to laiko saulės energija atpigo 99 proc. ir toliau pinga, nes tobulėja energetikoje taikomos technologijos. Tuo pačiu sklypai, kuriuose montuojamos saulės jėgainės taip pat pinga. Galiausiai JAV saulėtos valstijos kaip Arizona elektrą gali gaminti pigiau nei išskastiniu kuru turtingos valstijos ir net be subsidijų. Net namų ūkius prižiūrinčios kompanijos stengiasi papildomai apmokestinti gyventojus, kurie ant savo stogų įsirengia saulės jėgaines, kadangi nebepajėgia padengti savo elektros tinklų išlaikymo sąnaudų. Šiuo metu vyksta energetikos revoliucija, tačiau tik saujelė į tai atkreipia dėmesį.
Sena: Kinija yra populiacijos bomba.
Nauja: Kinija yra populiacijos šnipštas.
Pernai darbingo amžiaus kinų skaičius krito 3,45 milijono. Šiemet nuosmukis bus didesnis, o pati tendencija išliks iki 2030 metų. Panašu, kad mitas apie nesibaigiančią pigią Kinijos darbo jėgą bus sulaužytas. Taip pat klaidinga manyti, kad tai atistiko dėl vykdomos vieno vaiko politikos. Kol kas aišku, kad ivesticijos iš Kinijos greitu metu bus perskirstytos į mažiau turtingas šalis.
Sena: Aukštasis išsilavinimas tampa vis svarbesnis.
Nauja: Aukštasis išsilavinimas nėra svarbesnis nei seniau.
Jei nori gero darbo – įgyk aukštąjį išsilavinimą. Tai buvo populiari taisyklė, tačiau noras investuoti į išsilavinimą dėl didesnės algos ateityje aukštojo mokslo kainas pakėlė tiek, kad mokytis nori ne visi. Panašu, kad aukštasis mokslas su kiekvienais metais netaps patrauklesnis. Nebent bus sumažintos studijų kainos ir pakeltos stipendijos.
Sena: BRIC nurungs visą pasaulį.
Nauja: Kinija yra vienintelė galia BRIC.
Kažkada buvo tikėta, kad BRIC šalys nurungs JAV, Europą ir Japoniją. Deja, Rusijos, Brazilijos ir Inijos plėtra smuko 2-3 proc. – lygiai tiek pat, kiek ir turtingųjų šalių. Kinija išlieka vienintėle stipriausia šalimi šioje grupėje. Nors ir sulėtėjo, ji vis dar auga 7,5 proc. tempu. Kalbant apie besikeičiančią pasaulio ekonomikos tvarką, verta apsvarstyti tik Kiniją.
Sena: Kinija mažina JAV skolą.
Nauja: Kinija gilina JAV skolą.
Didžiausia JAV kreditorė Kinija išparduoda JAV vertybinius popierius vietoj to, kad juos supirktų. Taip pat elgiasi ir antrojo pagal dydį JAV kreditorė Japonija. Taigi kas išpirkinėja „Dėdės Semo“ skolą? Iš esmės tai daro patys amerikiečiai. Didžiausią JAV skolos dalį sudaro gyventojų skolos vieni kitiems, bet ne užsieniečiams. Ir ši tendencija tik ryškėja.
