Asmeninėje „Facebook“ paskyroje klausia „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jo teigimu, gerovės valstybės tikslas yra apibrėžiamas kaip „didžiausias gėris, didžiausiam skaičiui žmonių“.
„Pavyzdžiui, jei tranki muzika padidina ją klausančio asmens gerovę mažiau, nei sumažina šios muzikos triukšmą girdinčių aplinkinių gerovę, tuomet, siekiant maksimizuoti bendrą gėrį, muzikos klausytojas turi pakeisti savo elgesį.
Pavyzdžiui, klausytis muzikos per ausines arba sandarinti patalpas, kad garsas nesklistų, arba pritildyti muziką iki tokio lygio, kad ji nebemažintų aplinkinių gerovės arba surasti kitą sprendimą pvz. informuoti kaimynus dėl planuojamo vakarėlio ir paprašyti jų sutikimo, kad leistų patriukšmauti iki tam tikros valandos“, – svarstė ekonomistas.
Anot jo, įstatymas ir nuobaudos tokiais atvejais yra būtini, nes jiems nesant, triukšmautojai dažnai net nepagalvoja apie kitų žmonių emocinę būseną.
Kitaip tariant, daliai visuomenės trūksta empatijos – ypač tam tikrose amžiaus ar socialinėse grupėse.
„Pats pamenu, kai dar gūdžiais 1990-aisiais dalyvaudavome vakarėliuose pas kažką namuose daugiabučiuose, tai kaimynas gal 2 val. nakties atėjo ir paprašė, kad išjungtume muziką, nes jam kitą dieną į rytinę pamainą reikia (gal medikas buvo?).
Tai trumpam pritildė, bet vėliau kažkuris klasiokas vis tiek užleido „bumčiką“ visu garsu iki 3-4 val. nakties – tai tiek apie empatiją (būtų kokių 100 eurų bauda, manau, kad būtų neleidęs)“, – komentavo Ž. Maurisas.
Jo manymu, tiek triukšmo, tiek rūkymo balkonuose įstatymai yra geri tuo, kad skatina pačius gyventojus susitarti: jei niekas nesiskundžia, policija ar viešosios tvarkos pareigūnai patys nebaudžia pažeidėjų.
„Panaši tvarka yra „draudimų“ šalyje Šveicarijoje, kurioje kiekvieno daugiabučio laiptinėje yra prikabinta taisyklių knygelė, kurią privalu visiems perskaityti ir laikytis joje aprašytų apribojimų. Jei kuris gyventojas piktybiškai nesilaiko taisyklių, tuomet įsikiša policija (ten ekstremaliu atveju gali net iškraustyti iš buto).
Kitoje „draudimų“ valstybėje JAV dalis valstijų ir miestų yra įvedę nerūkymo zonas daugiabučiuose (t.y. ten ne tik balkonuose, bet ir savo butuose negalima rūkyti). Principas visur panašus: maksimizuoti visuomenės gerovę“, – pasakojo ekonomistas.
Ž. Mauricas pripažįsta, kad labiausiai jį džiugina, kad Lietuvoje apskritai atsiranda vis daugiau diskusijų šiomis temomis, nes tai skatina visos visuomenės empatiją ir supratimą, kad norint gyventi darniai, reikia paisyti ne tik savo, bet ir kitų asmenų interesų.
„Pavyzdžiui, vis daugiau žmonių sudrausmina įjungtą variklį gyvenamojoje zonoje palikusius vairuotojus (ypač kai šalia yra staliukai, prie kurių žmonės valgo), šunų ekskrementų nesurenkančius asmenis, šalia vaikų rūkančius asmenis, triukšmaujančius, viešoje vietoje alkoholinius gėrimus vartojančius asmenis, savo šiukšles „laikinai“ laiptinėje paliekančius asmenis, užgriozdinančius bendro naudojimo patalpas asmenis, savo vaikams darkyti bendrą turtą ir/ar triukšmauti leidžiančius tėvus ir t.t.
Taip pat atsiranda vis daugiau diskusijų apie oro, garso ir kitokio pobūdžio taršą. Tad žingsnelis po žingsnelio panašėjame į Šveicariją – ten yra visiškai įprasta iš kitų visuomenės narių gauti vieną ar kitą pastabą (dažnas dėl to asmeniškai įsižeidžia ar labai nustemba), bet vėliau ateina supratimas, kad tokia visuomenės sandara būtent ir yra vienas iš kertinių šios šalies ekonominės stiprybės ramsčių. Tuo keliu linkėčiau eiti ir Lietuvai“, – apibendrino ekonomistas.
