2006-iais, kai Markui Zuckerbergui buvo 22-eji metai, jis nustojo rašęs programinį kodą ir susikoncentravo ties sparčiai augančios bendrovės valdymu. Talentingas programuotojas, sukūręs pirmąją „Facebook“ versiją, dabar pasinėrė į kitą veiklą. Bent jau taip atrodė.
Po kelių metų Zuckerbergas įprato nešioti kostiumą su varlyte, kol 2012-ųjų metų pradžioje „Zackas“ vėl grįžo prie to, ką mėgsta labiausiai – programavimo. Kaip tik tuo metu kartu su keletu artimiausių kolegų jis pradėjo aptarinėti naują iššūkį – „Facebook“ išėjimą į viešąją akcijų biržą (angl. IPO).
Tikrasis Zuckerbergo sugebėjimas visuomet buvo gebėjimas „nulaužti“ (angl. hack). Apie šį žodį sukasi visa „Facebook“ įmonės kultūra. Ant naujos pagrindinės būstinės viršaus didelėmis raidėmis užrašyta „Hakerių kompanija“ (angl. „The Hacker Company“).
Tai nereiškia, jog „Facebook“ bendradarbiauja su „Anonymous“ ar nulaužinėja vyriausybines organizacijas. Tiesiog „Facebook“ savo tikslus sugeba pasiekti neįprastu būdu – „hakinimu“. Verslo žurnalas „BusinessWeek“ suskaičiavo penkis rizikingus žingsnius, kuriais „Facebook“ pakeitė Silicio slėnį visiems laikams.
Galima drąsiai sakyti, jog p. Zuckerbergas išlaikė valdžią bendrovėje. Užuot skubėję į viešąją akcijų biržą, „Facebook“ laukė palankiausios progos vis atidėliodama šiuos ketinimus. Net ir pats programinio kodo rašymas šioje bendrovėje vyksta neįprastu būdu.
Visi Zuckerbergo „nulaužimai“ nukreipti vienos vizijos įgyvendinimo link: technologijos ir autentiškumas internete turi sujungti žmones. Kuo lengviau žmonėms surasti vienas kitą, tuo daugiau laiko jie praleis internete, dalindamiesi savo vaikų nuotraukomis, savo nuotaikomis, tuo ką skaito, su kuo susitikinėja ir leidžia laiką.
„Facebook“ įkūrėjas lyginamas su Steve'u Jobesu bei Bilu Gatesu. Pirmasis sukūrė paprastus, tačiau elegantiškus įrenginius, kuriuos pamilo daugelis žmonių, kai tuo tarpu antrasis sukūrė įrankius, padidinančius produktyvumą. Koks Marko Zuckerbergo indėlis? Platformos, apjungiančios viso pasaulio žmones, sukūrimas.
Nulaužimas nr. 1: susidraugauk su priešo priešu, net jei tai reikštų bendradarbiavimą su „Microsoft“
Balandžio 9-ąją dieną „Facebook“ įsigijo mobiliesiems pritaikytą fotografijų dalinimosi programėlę „Instagram“ už 1 mlrd. dolerių. Šiuo pirkiniu bandoma sustiprinti pozicijas išmaniųjų telefonų rinkoje. Sandoris įprastas ir tuo, kad įvyko netikėtai, tyliuoju „Facebook“ periodu. Verta pastebėti, kad Zuckerbergas pats derėjosi su „Instagram“ įkūrėju Kevinu Systromu ir tik po pristatė savo ketinimus „Facebook“ valdybai.
Systromas, genialus technologas, kuris kadaise dirbo „Google“ bendrovėje, priėmė čekį ir prisijungė prie savo didžiausio konkurento. Per daugelį metų, daugybės vertingų bendrovių įkūrėjai padarė tą patį, pvz., „Flickr“ ar „Skype“. Augant „Facebook“ bendrovei, panašių pasiūlymų buvo gavęs ir pats Zuckerbergas, tačiau skirtingai nei Systromas, jis atsisakė parduoti savo bendrovę.
2006-ųjų vasarą „Yahoo“ (kuri tuo metu buvo daug grėsmingesnis varžovas nei dabar) pateikė „Facebook“ pasiūlymą išpirkti bendrovę už tokią pat sumą, už kurią „Facebook“ prieš daugiau nei mėnesį įsigijo „Instagram“ – 1 mlrd. JAV dolerių.
Markas Zuckerbergas jau buvo atmetęs keletą pasiūlymų išpirkti bendrovę (to siekė „Viacom“ žiniasklaidos koncernas), tačiau šį sykį jis susigundė ir preliminariai susitarė, kad parduos bendrovę (nors formaliai neįsipareigojo). Rizikos kapitalo fondo „Elevation Partners“ valdytojas Rodžeris Makneimis (Roger McNamee) prisimena, kaip Zuckerbergas sielvartavo dėl to, ką jis ketina padaryti.
Laimei, liepos 19-ąją dieną paskelbus apie nesėkmingą veiklos ketvirtį, „Yahoo“ akcijos nukrito daugiau nei 20 proc. Tuometinis bendrovės vadovas Terry Semelis sumažino savo siūlomą sumą iki 850 mln. JAV dolerių. „Facebook“ atmetė pasiūlymą ir džiaugėsi išsaugojusi nepriklausomybę.
Zuckerbergo nepriklausomybės poreikis pasireiškė ir derantis dėl svarbios partnerystės 2007-iais metais. Tuo metu kontraktas su perspektyvia „Google“ bendrove atrodė daug vertingesnis nei su karinga, tačiau išsekinta programinės įrangos milžine „Microsoft“. Tuo metu „Facebook“ vartotojų skaičius augo didžiuliu greičiu, o pajamas teikianti reklamos sistema dar nebuvo sukurta. „Facebook“ reikėjo didžiulės sumos, kad galėtų išplėtoti infrastruktūrą. Didžiulis galvosūkis, su kuria bendrove bendradarbiauti – „Google“ ar „Microsoft“.
„Facebook“ supriešino šias dvi galingas bendroves, taip pakeldama reklamos sutarties kainą bei bendrovės akcijų vertę. Zuckerbergas pasirinko „Microsoft“. Anot žmonių, tuo metu dirbusių su Marku, pastarasis suprato, jog „Google“ ateityje kurs savo socialinį tinklą, tad norėjo išvengti galimo interesų konflikto.
Po karštos diskusijos tarp „Microsoft“ vadovo Styvo Bolmerio bei Marko Zuckerbergo, pirmasis pasiūlė iškart nupirkti „Facebook“ bendrovę. Vis dėlto, tokio pasiūlymo Markas atsisakė, todėl „Microsoft“ įsigijo 1,6 proc. „Facebook“ akcijų už 240 mln. JAV dolerių (taip įvertindama „Facebook“ bendrovę 15 mlrd. JAV dolerių). Kokia buvo didžiausia suma, kuria Bolmeris galėjo disponuoti be „Microsoft“ valdybos leidimo? 240 mln. JAV dolerių.
Nulaužimas nr. 2 – susirask gerų investuotojų užsienyje, užuot dirbus su visažiniais amerikiečiais
Per keletą sekančių metų, „Facebook“ augimas pareikalavo dar didesnių investicijų. Paprastai šiame etape bendrovės atstovai apsilanko pas vieno iš daugelio rizikos kapitalo fondų, įsikūrusių Sand Hill Road gatvėje.
Tačiau rizikos kapitalo fondai kėlė daug sąlygų. Jie reikalavo vietos bendrovės valdyboje, norėjo dalyvauti sprendimų priėmimo procese, o taip pat gauti privilegiją pirmiems parduoti savo turimas akcijas išeinant į viešąją akcijų biržą.
Markui Zuckerbergui tai nepatiko, todėl jis nusprendė pasidairyti užsienyje ir pritraukė pinigų iš žinomo Honkongo pramoninko ir vieno turtingiausio žmogaus pasaulyje, Li Ka-šingo, o taip pat ir garsaus Vokietijos rizikos kapitalo fondo „Samwer Brothers“.
Šie investuotojai tenorėjo būti informuoti apie svarbius sprendimus. „Kontrolė yra nepaprastai svarbi Markui ne todėl, kad bendrovę jis valdo kaip diktatorius. Kontrolės dėka jis gali užtikrinti, jog „Facebook“ ilgalaikėje perspektyvoje laikysis tų pačių principų, kuriais remiantis bendrovė buvo įkurta“, – teigia buvęs pardavimų viceprezidentas, Maikas Murfis (Mike Murphy).
Netradicinė „Facebook“ lėšų rinkimo strategija kulminaciją pasiekė, kai bendrovė atmetė dviejų garsių JAV rizikos kapitalo fondų – „General Atlantic“ ir „Technology Crossover Ventures“ – pasiūlymus. Šios bendrovės socialinį tinklą įvertino tik 5 mlrd. JAV dolerių, teigdamos, jog finansų krizė sumažino ir „Facebook“ vertę.
Netikėtai atmetę rizikos kapitalo fondų pasiūlymus, Zuckerbergas sudarė sandorį su „Digital Sky Technologies“, tuo metu nelabai kam žinoma Rusijos bendrove, kurios pagrindinis finansuotojas yra Ališeras Usmanovas (Alisher Usmanov). Jis turtus susikrovė iš sunkiojo metalo. DST už 2 proc. „Facebook“ akcijų sumokėjo 200 mln. dolerių, taip socialinį tinklą įvertindama 10 mlrd. JAV dolerių.
DST ketino atlikti ir dar vieną žingsnį: supirkinėti „Facebook“ akcijas iš bendrovės darbuotojų, kurie jau buvo pradėję pardavinėti savo akcijas antrinėse rinkose, pvz., „SecondMarket“. Bendrovė atsidūrė pavojuje, kad akcininkų skaičius perkops 500 ribą, o tai reikštų priverstinį „Facebook“ ėjimą į viešąją akcijų biržą.
Bendrovės vadovai taip pat buvo sunerimę pačiu darbuotojų akcijų pardavinėjimo procesu. Juk pardavę savo akcijas, nekantrūs ir talentingi darbuotojai tuoj pat būtų palikę kompaniją ir nueitų realizuoti savo verslo idėjų (vėliau įvesta politika, kad „Facebook“ darbuotojai negali pardavinėti savo turimų akcijų, o nesilaikantieji šio principo prarasdavo ir akcijas, ir darbo vietą – žinomas bent vienas toks atvejis).
Galiausiai, paskutinė kliūtis su kuria turėjo susidoroti Markas Zuckerbergas yra abejotina DST reputacija. Kai kurie „Facebook“ patarėjai bei vadovai turėjo klaidingų išankstinių nusistatymų apie Usmanovą, kuris turtus susikrovė Rusijos privatizacijos metais, kai šalis perėjo į kapitalizmą.
Markas numojo ranka į tokią nuomonę kolegas pavadindamas ksenofobikais (žmonės, kurie bijo svetimšalių) ir patvirtino sandorį. Užuot sumenkinus naująjį investuotoją, „Facebook“ pasikvietė DST vadovybę į prestižinę interneto konferenciją D7.
Vienas iš DST vadovų ir bendrasavininkų, Juris Milneris (Yuri Milner), sužavėjo technologijų specialistus ir vėliau tapo vienu geriausių investuotojų Silicio slėnyje, nepagailėjusiu pinigų „Twitter“, „Zynga“, „Groupon“, „Spotify“ ir kitoms bendrovėms. Vienu šūviu Markas Zuckerbergas pritraukė investicijų ir pamalonino darbuotojus.
Nulaužimas nr. 3: pasamdyk pavaduotoją, kuris nebūtų panašus į tave
Keletas ankstyvųjų „Facebook“ finansinių rėmėjų norėjo, jog Marką Zuckerbergą prižiūrėtų „auklė“, t.y. koks nors patyręs vadovas iš kitos kompanijos. Po to kai bendrovė pirmą kartą pritraukė didžiulį kiekį investicijų 2005-iais metais (rizikos kapitalo fondo „Accel Partners“ 12 mln. dolerių investicija), investuotojai pradėjo jį pažindinti su daugybe daug mačiusių vadovų.
Elenas Siminofas (Ellen Siminoff), buvęs „Yahoo“ vadovas, Budas Koliganas (Bud Colligan), „Apple“ veteranas ir šiuo metu „Accel“ partneris, Džefas Džordanas (Jeff Jordan), buvęs „eBay“ vadovas, vėliau sukūręs sėkmingą restoranų direktorijos projektą „OpenTable“ – tai tik keli kandidatai, kuriuos galėjo pasirinkti „Facebook“ įkūrėjas kaip savo pavaduotą. Vietoj to, Markas Zuckerbergas pats pasiūlė Oveno Van Nato (Owen Van Natta) kandidatūrą, kuris tuo metu nebuvo itin pasižymėjęs (vėliau Ovenas paliko kompaniją).
Ilgą laiką verslo bendruomenė nesuprato, kodėl Markas atsisakė pasamdyti patyrusį verslo vadovą. Po metų, 2007-ųjų metų kovą, kalbėdamas Stenfordo universitete Markas pasiūlė savo versiją: „Jei norite sukurti sėkmingą bendrovę, privalote samdyti tik jaunus žmones, turinčius techninį išmanymą. Jauni žmonės gyvena paprastesnį gyvenimą, o paprastumas gyvenime leidžia susikoncentruoti ties tuo, kas svarbu.“
Markas Zuckerbergas siekė suburti jaunatvišką kompaniją, kuri suprastų technologines tendencijas ir dalinimosi bei atviro pasaulio vertybes. Jis tikėjo, kad internautai ateityje bus daug mažiau apsislapstę ir nebijos internetinėje veikloje dalyvauti savo tikruoju vardu – todėl senamadiškai mąstantiems vadovams čia nebuvo vietos.
Galiausiai, jis surado labai simpatišką žmogų iš išorės – Šerilę Sendberg (Sheryl Sandberg), buvusią „Google“ vadovę. 2008-iais metais Šerilė tapo „Facebook“ operacijų vadove. Pagrindinis jos uždavinys – kurti ir plėtoti verslo modelius, kurie generuotų bendrovei pinigus iš reklamos.
Nauja partnerystė sukūrė dar vieną Zuckerbergo „palikimą“ – kitos Silicio slėnio bendrovės ėmė pamėgdžioti jo darbuotojų pasirinkimo modelį. Anksčiau pradedantieji verslininkai savo pusėn stengėsi patraukti patyrusius vadovus, kaip „Apple“ patraukė Johną Sculley, o „eBay“ – Megę Whitman.
Dabar internetinių verslų įkūrėjai stengiasi pervilioti žinomus IT srities specialistus, kaip Šerilę Sendberg, kurie sugebėtų paremti verslininko viziją ir su entuziazmu kibtų į darbą. Tai nėra lengvas uždavinys. „Sėkmės ieškant kitos Šerilės Sendberg“, – sarkastiškai „BusinessWeek“ žurnalui 2011-iais metais palinkėjo Markas.
Nulaužimas nr. 4: žinok, ko nori vartotojai geriau už juos pačius
2006-ųjų rugsėjį, kai „Facebook“ pristatė „sienos“ (angl. news feed) funkciją, 700 tūkst. iš 9 mln. vartotojų prisijungė prie protestuojančios grupės, norinčios ištrinti šią funkciją. Tinklaraščio įraše Markas Zuckerbergas atsiprašė, kad vartotojai tokiu būdu sužinojo apie atnaujinimą, bet nutarė nesitraukti.
Jam nebuvo įdomu, ką vartotojai sako. Jobsiškas įžūlumas – žinojimas, ko nori vartotojai geriau už juos pačius – buvo kaip tik tai, ko reikėjo „Facebook“ bendrovei. „Kai sukūrėme „sieną“, visi klausinėjo, kodėl kažkas gali norėti dalintis savo gyvenimo fragmentais su kitais. Na, dabar niekam tokių klausimų nebekyla“, – teigė Markas 2009-iais.
Sekančiais metais „Facebook“ sukūrė daug populiarių svetainės funkcijų: nuotraukų dalijimosi, pasiūlymo draugauti, asmeninio profilio atnaujinimo. Tačiau keletas bendrovės kurtų aplikacijų nebuvo sėkmingos, tarp kurių būtų galima paminėti tinklaraščio funkciją, užrašus (angl. notes), dovanas (angl. gifts) bei klasifikuotą skelbimų sistemą, pavadinimu „Turgavietė“ (angl. „Marketplace“).
2007-ųjų gegužę Zuckerbegas nusprendė sukurti „Facebook“ platformą, pakviesdamas programuotojus iš viso pasaulio kurti savo aplikacijas, kurios galėtų veikti socialiniame tinkle. Tai buvo gudrus taktinis manevras, kuriuo kadaise sėkmingai pasinaudojo IBM, „Intel“ bei „Microsoft“ bendrovės, leisdamos kurti programinę įrangą bei kitus dalykus ant savo platformos.
Ši iniciatyva „pagimdė“ daugybę puikių inovacijų ir paįvairino vartotojų gyvenimą. „Zynga“ sukūrė populiarius žaidimų ir leido „Facebook“ susikoncentruoti ties tuo, ką ji gali geriausiai – sukurti tokį socialinį tinklą, kuris patrauktų dar didesnio žmonių skaičiaus dėmesį, jog šie užsiregistruotų portale.
Vėliau buvo pritaikytas „Wikipedia“ enciklopedijos vertimo projektas ir portalas tapo prieinamas daugelyje šalių vietinėmis kalbomis. Taip pat buvo pristatyta nauja funkcija „žmonės, kuriuos galbūt pažįsti“, kuri algoritmiškai identifikuodavo galimus naujus ryšius. Vartotojai pradėjo atrasti savo naujus klasiokus bei mokyklines meiles. Vartotojų skaičius išaugo iki 200 mln. narių.
Pasinaudojusi išpopuliarėjusios dalinimosi (angl. sharing) paslaugos „Delicious.com“ modeliu, Zuckerbergas sukūrė mygtuką, leidžiantį vartotojams pažymėti mėgstamą internetinę svetainę, vaizdo įrašą, nuotrauką, straipsnį ar net prekės ženklą. Buvo planuojama šį mygtuką pavadinti „Nuostabu“ (angl. „Awesome“), tačiau Markas paprieštaravo – taip gimė „Patinka“ (angl. „Like“) mygtukas.
„Tuo metu toks pasirinkimas atrodė nuobodus ir pernelyg paprastas. Jaučiuosi kvailai nesuprasdamas, ko Markas siekė iš tikrųjų. Jis norėjo panaudoti labai paprastus, visuomenėje prigijusius žodžius, kaip „draugas“, „renginys“ ar „patinka“ ir padaryti juos socialinio tinklo dalimi“, – teigė Džastinas Rosensteinas (Justin Rosenstein), vienas pirmųjų „Facebook“ programuotojų.
Bendrovė matė, kaip savyje užsidariusios internetinės paslaugos, pvz., AOL, ilgainiui pranyko. Norėdamas išvengti tokio pat likimo, Markas Zuckerbergas siekė integruoti „Facebook“ į kitas svetaines. Vienas iš tokių būdų buvo sukurti galimybę prisijungti prie internetinių portalų pasinaudojus „Facebook“ profiliu – taip atsirado „Facebook Connect“, viena svarbiausių portalo funkcijų jos istorijoje.
Nulaužimas nr. 5: būk hakeris
Šerilė Sendberg yra pagrindinė „Facebook“ reklamos verslo „architektė“. Anot jos, jei draugai jau bus paspaudę ant tam tikros reklamos, didesnė tikimybė, jog ją paspaus ir kitas vartotojas. Bendrovė tikisi šiemet uždirbti 5 mlrd. dolerių.
Gegužės 18-ąją dieną, kai „Facebook“ pagaliau pradėjo kotiruoti viešojoje akcijų biržoje, socialinio tinklo vertė buvo perkopusi 100 mlrd. dolerių. Tai daug daugiau negu ta kaina, kurią kadaise nustatė potencialūs „Facebook“ pirkėjai.
Bendrovės vertė yra didesnė už „Walt Disney“ bei „McDonald's“ korporacijų. Kai „Google“ pradėjo kotiruoti viešojoje akcijų biržoje, jos vertė siekė ketvirtį to, ką pasiekė „Facebook“. Tačiau portalui dar teks įrodyti savo vertę. „10-15 proc. tikimybė, jog žiūrėdami atgal sakysite: „Tai buvo geras sandoris“, – teigia investicinės bendrovės „Tangent Capital Partners“ partneris, Bobas Rice'as.
Viena sritis, kurioje „Facebook“ laukia iššūkiai – mobilieji telefonai. Bendrovė pripažįsta, kad susiduria su sunkumais šioje srityje ir neuždirba jokių pinigų iš mobiliųjų bei planšečių. Taip buvo visada.
2008-iais metais Styvas Džobsas pasiteiravo „Facebook“ ar jie negalėtų pristatyti „Facebook“ programėlės „Apple“ organizuojamoje konferencijoje. Užuot pasinaudojus puikia proga, Zuckerbergas nusiuntė inžinierių susitvarkyti su šiuo „reikalu“. Viskas baigėsi katastrofiškai – tas inžinierius taip „nusikalbėjo“, kad „Apple“ atstovai nutraukė prezentaciją jos rodymo metu.
Net ir dabar tarp šių dviejų bendrovių juntama įtampa. Praeitais metais „Apple“ integravo „Twitter“ funkciją į savo populiarųjį „iPhone“ mobilųjį telefoną – toks manevras primena „Facebook“ ignoravimą („Apple“ atsisakė komentuoti). Tuo tarpu Markas Zuckerbergas 2010-iais metais iškeitė savo „iPhone“ į „BlackBerry“.
Kitas iššūkis – kylantis Federalinės Prekybos Komisijos (angl. „Federal Trade Commission“) susidomėjimas „Facebook“ veikla. Socialinis tinklas visuomet skatino vartotojus dalintis mėgstamais dalykais, nuotaikomis ir kita asmenine informacija, o FPK mano, jog tai yra privatumo teisių pažeidimas.
Socialinis tinklas „Facebook“ (kaip ir „Twitter“) stengiasi laviruoti bendraujant su Vašingtonu ir išnaudoja pagrindinį savo pranašumą: suteikia šansą politikams pasinaudoti socialiniu tinklu kaip reklamos forma. „Vienintelis dalykas, sulaikantis reguliuotojus nuo išsamesnio audito, yra tai, kad mūsų platforma gali puikiai pasitarnauti kaip rinkimų platforma“, – teigia Chrisas Kelly'is, buvęs bendrovęs vyriausiasis privatumo klausimų vadovas ir vyriausiasis bendrovės patarėjas.
Galiausiai, paskutinis sudėtingas Zuckerbergo klausimas yra, kaip neprarasti talentingų darbuotojų. Pastaruosius metus daugybė talentingų programuotojų iš viso pasaulio siūlėsi dirbti „Facebook“ bendrovėje, tačiau šioje srityje reikia geriausių iš geriausių.
Tarkim, kiekvieną dieną socialiniame tinkle atsiranda per 300 mln. naujų nuotraukų, daug daugiau nei visi likę fotografijų portalai kartu sudėjus. „Facebook“ privalo išrasti naujas duomenų bazių ir analitines priemones, kad pajėgų kontroliuoti tokią gausybę informacijos. Tai problemos, su kuriomis dar niekas nėra susidūręs.
Vis dažniau kompanijoje inicijuojami projektai kodiniais pavadinimais, antai „Kasandra“, „Skruzdėlynas“, „Gvaizdė“ ir kiti. „Facebook“ jau pagarsėjo savo „hakatronais“ (suprask, programavimo maratonai, t.y. ilgos programavimo sesijos). Didžiąją dalimi bendrovėje vyksta darbas kairiuoju smegenų pusrutuliu.
Pastaruoju metu entuziazmas bendrovėje slūgsta. Svarbias pareigas užimantys darbuotojai jau paliko bendrovę, tarp jų Dastinas Moskovitzas, buvęs Marko kambariokas Harvardo universitete (jis nusprendė sukurti savo programinės įrangos bendrovę) ir Adamas D'Angelo, kompiuterių mokslo vunderkindas, neseniai įkūręs „Quora“. 28-erių metų Zuckerbergas nenori konstruoti bevairių automobilių (tokį kuria „Google“), tad geriausiems „Facebook“ inžinieriams tampa nuobodu.
„Mes išsprendėme daugybę problemų“, – teigia Džefas Hamerbačeris (Jeff Hammerbacher), vienas pirmųjų DB specialistų „Facebook“ bendrovėje. „Žinojau, kad po penkerių metų pagrindinis „Facebook“ rūpestis bus veiklos efektyvumas bei procesų valdymas, o ne naujos funkcijos“, – tvirtina jis.
Linas Mitaitis
