„Esame gavę europinį finansavimą virš 60 mln. eurų karinio mobilumo jungtims, todėl artimiausiu metu paskelbsime konkursą, pavyzdžiui, vienas iš tų didelių prioritetų bus „Via Baltica“ statyboms nuo Marijampolės link Lenkijos sienos“, – ketvirtadienį atidarant tiltą Kaune žurnalistams sakė M. Skuodis.
Kaip BNS vėliau paaiškino ministro patarėja Gabrielė Vasiliauskaitė, ministerija yra pateikusi paraišką Europos Komisijai, tačiau ar gaus pinigus iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės, turėtų paaiškėti balandžio 7 dieną.
„Lietuva iš CEF (angl. Connecting Europe Facility – BNS) kvietimo karinio judumo projektams finansuoti tikisi gauti virš 73 mln. eurų. Ar tikrai gausim šias lėšas, paaiškės balandžio 7 dieną, mat čia buvo tik ministerijos paraiška“, – BNS teigė G. Vasiliauskaitė.
Anot jos, jeigu paraiškai būtų pritarta, Lietuva finansuotų du susisiekimo keliais ir geležinkeliais projektus.
„Prašytas ir planuojamas gauti finansavimas „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos plėtrai bei geležinkelio krovos aikštelei Palemone“, – sakė G. Vasiliauskaitė.
Palemone veikia Kauno intermodalinis terminalas, kuris yra europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ dalis – terminalas nuo 2020 metų yra sujungtas su Europos geležinkelių tinklu. Šis terminalas taip pat tapo toliausiai į Rytus nutolusiu Europos geležinkelių sistemos tašku, kurį europinio standarto bėgiais gali pasiekti krovininiai traukiniai.
