Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Lietuvos prekybos centruose daromos nuolaidos arba nekokybišką, arba jau gendanciam maistui. Kad ir pvz., kava, kaip vidutinio skrudinimo, susidarai nuomonę, kad pasenusi kava yra skrudinama antrą kartą, užtai uzplimhis ir smirda degesiais,o ne kava.
Veterinarijos tarnybos dirbtų ir tikrintų kiek nekokybiško maisto, kartais jau su kvapų arba dvokiancio chloru ir kitokiais kvapais parduoda, tai jo nereikėtų išmesti. Taip, kad nekaltinkite vien vartotojų, nes tarnybos čia nedirba.
Pensinikai ir vyresni žmonės tikrai ne meto maisto, nes jiems nuo mažų dienų įskiepita pagarba maistui, o ir pensijos mažos kad svaistytum, čia daugiau jaunu šeimų, ar šiaip turtingų išmonė. Jaunam ne aiškinama , kad maistą reik gerbt ir nemetyt, nes kas žino, gal ryt teks badaut.
Niekas maisto nemėto ir pinigų nešvaisto, nes nuo pensijos iki pensijos, nuo algos iki algos neužtenka.iš kur tokia propaganda ir demagogija? Pekybos centrai galėtų mažinti kainas ir nelaukti, kol galės atpiginti 50 procentų ir galiausiai išmesti.Dėkojame prekybos centrams, kad galime nusipirkti atpigintas 50 - 70 procentų prekes.
parduotuves geriau nuraso ismetimui ,nei parduoda pigiau,mat jiems paprasciau,gal biznis kazkam
pastatyti wi fi kamera saldytuve ir sujungt su policijos spec padaliniu kuris skirtu bausmes tiek financines tiek fizines.
mes perkam tik nerudijancius produktus, laikom sausai. Ir jokiu problemu tuo labiau appsu. Va.
@fokacio
Įdomu, kaip taip tiksliais skaičiais paskaičiuoja išmetamus produktus ? Juk šiukšlių maišų tai netikrina
Klaidą daro gyventojai,kad perka per daug maisto.o tiek jo nesunaudoja ,geriausias variantas,pirkinių sąrašas,tai ko reikia,pirkti savaitei,negendančių,būtinų produktų,o kitką susipirkti per akcijas,ir stengtis apeiti tas vietas,kurių pirkinių nereikia,nes gali susigundyti,ir trečdalis pinigų sumos išsileis nereikalingoms prekėms,
Maisto švaistymo problemą padėtų išspręsti valstybės įstatymas kuris įpareigoja gamintoją rašyti maisto galiojimo pabaigą bet ne "best before", "expires on" ar panašiai. Žmogus pamato "pasibaigusią" datą ir maistą išmeta nors ta data nebūtinai reiškia kad maistas netinkamas vartojimui. App'sų mitas jau subliuško, nes protingesni jau suprato kad visokie Apps skirti rinkti duomenis ir jais remiantis valdyti žmogaus ir žmonių grupės įpročius pagal korporacijų ir valdžios norus.
REKLAMA
REKLAMA
Maisto švaistymo problema: padėti gali inovatyvūs sprendimai