Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas įvardija, kad tokiam verslui vietos yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
„Šis segmentas stipriai priklauso nuo to, kaip bus pateikiamas. Tarkime, jaunoms šeimoms su vaikais ar nėščioms mamoms aktualu, nes nereikia tampyti maisto produktų, išsikviečiama paslauga, kuri pristato į namus. Šis segmentas taip pat būtų įdomus senjorų vaikams, kurie taip gali užsakyti savo tėvams maisto. Tad galimybės labai plačios“, – paskirtį apžvelgia J. Gavėnas.
Užsidarius „Fresh Market“ – „Barboros“ augimas
Kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Rasa Maskeliūnienė informuoja, kad nors įmonė iki šiol nepasižymėjo stipria finansine būkle ir veikė nuostolingai, tačiau pagrindinio konkurento pasitraukimas iš rinkos atvėrė įmonei geras perspektyvas augti ir pasiekti lūžio tašką pelningumo prasme.
„Įmonėje dirbančiųjų skaičius išaugo nuo 98 iki 229, daugiau nei dvigubai. Akcininkai iki šiol buvo linkę dengti įmonės patirtą nuostolį. Tolesnė įmonės perspektyva labiausiai priklauso nuo akcininkų tikėjimo šiuo verslu bei jų finansinių galimybių remti įmonę“, – vertina R. Maskeliūnienė.
„Barboros“ direktorius Tomas Kibildis pasakoja, kad užsidarius „Fresh Market“, užsakymų ir naujų registracijų srautas kelias savaites buvo išaugęs 3–4 kartus.
„Dėl to investavome į naujus specialiai maistui vežti pritaikytus automobilius su šaldymo kameromis, sukūrėme naujas darbo vietas. Dabar vėl grįžome į organiško augimo etapą. Manome, kad ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia paslaugos gerinimas siekiant padidinti klientų lojalumą“, – sako T. Kibildis.
J. Gavėnas svarsto, kad viena iš priežasčių kodėl toks verslas yra rizikingas ir nesusilaukia didesnio susidomėjimo, tai įgimta baimė dėl produktų kokybės.
„Manau, kad laiko klausimas kol tai išpopuliarės. Mes turime baimių, kad sveriami produktai bus parinkti sugedę. Tad viskas priklauso nuo to, kiek kokybiškai tieks paslaugą tiekėjai. Tuo greičiau jie užsiaugins vartotojų pasitikėjimą“, – vertina J. Gavėnas.
Pats „Barboros“ direktorius nurodo, kad dabar šią paslaugą jau yra išbandę 15–20 proc. Vilniaus šeimų.
Prisibijoma rizikos
Maisto prekyba internetu ne tik sunku pritraukti naujų klientų, bet ir susiduriama su didele rizika. O ir Lietuvos verslo aplinka nepritaikyta masiniam tokių įmonių kūrimuisi.
„Visais skaičiavimais vietos yra 1–2 rinkos dalyviams, bet yra ir galimybė specializuotis mieste. Kauno ir Klaipėdos rinkos dar niekas neaptarnauja, tad ten šansai didesni negu įsitvirtinti Vilniuje. Nes nori nenori, jeigu paslauga gera, bus sunku perimti konkurento klientus. Nors iš kitos pusės, tikriausiai didžioji dalis rinkos ir tos pačios („Barboros“ – tv3.lt) yra neaptarnaujama“,– teigia J. Gavėnas.
„Barboros“ direktorius taip pat pripažįsta, kad verslas rizikingas ir reikalaujantis daug pastangų. Ir nors elektroninė prekyba maisto produktais dar nėra galutinai susiformavusi, pastebima, kad konkurentų ateityje gali atsirasti.
„Elektroninė prekyba maisto produktais Lietuvoje dar yra bandymų stadijoje. Tai ypač dinamiškas, rizikingas ir daug dėmesio bei pastangų reikalaujantis verslas. Elektroninė prekyba maisto produktais iš esmės skiriasi ir nuo įprastų interneto parduotuvių, ir nuo tradicinio prekybos centrų verslo modelio. Elektroninės prekybos modelis turi būti paremtas aiškia verslo logika ir atsakomybe, kadangi rizikos faktorių šiame versle yra gana daug – tai ir kokybė, aptarnavimas, greitis, kaštų suvaldymas ir nuolatinės investicijos. Manau, kad yra tų, kurie dabar atidžiai žiūri į rinkos pirmeivius ir svarsto ar verta investuoti į elektroninę prekybą“, – tv3.lt portalui teigia T. Kibildis.
J. Gavėnas nurodo, kad dėl didelių investicijų tiek į darbuotojus, tiek į transporto priemones, tiek į logistikos palaikymą, tikėtina, kad efektyviai ir gerai gali dirbti tik didieji, labiausiai konkurencingi rinkos dalyviai.
„Bet kokiu atveju ta veikla galės užsiimti tik 3–4 didieji (parduotuvių – tv3.lt) tinklai, nes pats sudėtingiausias klausimas yra logistika: iš kur paimti prekes ir kaip optimizuoti visus maršrutus. Be to, tikslinis segmentas didžiąją dalimi būna namuose tik po darbo, tad iškyla didžiulis uždavinys, kaip išspręsti darbo dienos netolygumus“, – vardina J. Gavėnas. Anksčiau minėtą faktą, kad „Barboros“ akcininkai linkę dengti įmonės patirtą nuostolį, T. Kibildis paaiškina pasakodamas apie paslaugų kainas.
„Mūsų taikomas pristatymo mokestis sudaro tik nedidelę paslaugos kaštų dalį, tačiau suprantame, kad mokėti už paslaugą tiek, kiek ji kainuoja, vartotojas Lietuvoje dar nėra pasiruošęs. Tuo tarpu pats verslas reikalauja nuolatinių investicijų ir į IT, ir į automobilius, ir į darbuotojus“, – sako jis.
Pašnekovas prideda, kad verslas yra naujas tad tenka tuo pačiu ir kurti paslaugą, ir mokytis. Bet sudėtingiausias, o tuo pačiu ir svarbiausias dalykas – komandos surinkimas. Vis dėlto, apie pelną šiame versle dar tik pasvajoti.
„Apie pelną šiame versle kalbėti yra gerokai per anksti. Ir ne tik Lietuvoje. Skaičiuojama, kad JAV į panašius startuolius kaip „Barbora“, užsiimančius maisto pristatymu į namus, 2014 metais buvo investuota 500 mln. dolerių, tačiau iš esmės dar nė viena įmonė nieko neuždirbo. Tačiau matoma ir teigiama tendencija – vartotojai paslaugos kokybę jau įvertino ir sutinka mokėti už ją. Panaši situacija ir Lietuvoje – „Barboros“ paslaugos reikalingumą, patogumą klientai jau įvertino, tad ateityje, manau, šis verslas gali sėkmingai plėstis“, – įvertina T. Kibildis.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba informuoja, kad per pastaruosius kelerius metus Tarnyba buvo gavusi iki 20 vartotojų prašymų dėl internetu užsakytų ir nepristatytų maisto produktų, kurių didžiąją dalį sudarė nusiskundimai dėl grupinių apsipirkimų portaluose atliktų ir neįvykdytų užsakymų (nepristatytų maisto prekių). Dauguma Tarnyboje gaunamų vartotojų prašymų, kuriuose skundžiamasi maisto kokybe, yra susiję su įprastose prekybos vietose įsigytais maisto produktais.
