Skubantys ir vis mažiau laiko tinkamai maitintis randantys Lietuvos gyventojai pastaraisiais metais tapo maisto papildų gamintojų taikiniais. Tačiau specialistai primena, jog papildas nėra vaistas ir siūlo kritiškai vertinti daug žadančią tokių produktų reklamą. Jie taip pat praneša apie pirmuosius vartotojų klaidinimo atvejus. Turimais duomenimis, Lietuvoje papildus vartoja du iš trijų gyventojų.
Iki šių metų pradžios Lietuvoje maisto papildų kokybė ir ženklinimas nekontroliuoti. Šiemet tokią priežiūrą pradėjo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – ir pabėrė pranešimų apie pažeidimus.
Inspektoriai pranešė aptikę ženklinimo, kokybės, saugos klaidų.
Griežtins kontrolę
Pasak tarnybos Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Navickienės, nors papildų etiketėse ar reklamoje draudžiama užsiminti apie gydomąsias savybes, tokių teiginių netrūksta.
Aptikta, kad pirkėjams taip pat klaidingai nurodoma papildų sudėtis, jie neperspėjami neviršyti nurodytų dozių ar nevartoti papildo kaip maisto pakaitalo.
Dar geresnei kontrolei užtikrinti tarnybos iniciatyva nuo spalio 1-osios įsigalios nauja papildų registravimo tvarka, kai prieš tiekiant į rinką juos vertins speciali komisija.
Mitybos specialistai sako, jog priežiūros stiprinimas sveikintinas, tačiau prognozuoja, jog patiems vartotojams iki galo objektyviai pažvelgti į maisto papildus dar prireiks laiko.
Vartoja du trečdaliai
Farmacininkų teigimu, per paskutiniuosius metus maisto papildų paklausa Lietuvoje jau nusistovi ir ūgteli po keletą procentų, tačiau, pavyzdžiui, dar prieš penkerius metus jų buvo suvartojama gerokai mažiau. Dažniausiai lietuviai renkasi kompleksinius preparatus.
Mitybos ekspertas Rimantas Stukas pasakoja, jog, paskutiniųjų tyrimų duomenimis, 2005-aisiais maisto papildus vartojo 64,5 proc. Lietuvos gyventojų.
„Per dešimtmetį vartojimas išaugo labai smarkiai“, – pabrėžė jis.
Kapsulė – ne panacėja
Dietologė Aušra Jauniškytė sako, jog, jei taupo laiką ir neturi laiko tinkamai pavalgyti, žmonės tiesiog ima viltis, jog darbą už juos padarys viena kapsulė ar tabletė.
„Žmonės Lietuvoje kartais dar galvoja, kad tai gali būti panacėja“, – sakė ji.
Tuo metu, anot dietologės, yra nemaža papildų, kurių poveikis moksliškai neįrodytas – dažniausiai tai lieknėti skirti produktai.
Tai, jog maisto papildai nelaikomi vaistais, anot mitybos specialisto Vincento Sako, padeda pritraukti daugiau vartotojų.
Iš viso nuo šių metų balandžio į Lietuvą įvežtos 129 tonos maisto papildų. Daugiausia jų įvežama iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Baltarusijos, Kanados, Rusijos, Kinijos.
Pastaruoju metu inspektoriai pranešė apie klaidingai nurodytą papildų „Memortop“, „Jungle Kids“, „Mama Vit“, „Calcium 600 + vit. D“ sudėtį.
