Dėl gamtos stichijų ir brangstančio transportavimo maisto kainos pasiekė neregėtas aukštumas. Ar grįšime į 2008-ųjų krizę?
Jungtinių Tautų maisto ir žemdirbystės organizacija paskelbė, kad mėsos ir cukraus kainos pasaulyje pasiekė aukščiausią ribą nuo 1990 metų, o kviečių, ryžių, kukurūzų ir kitų grūdinių kultūrų kainos perkopė 2008-ųjų maisto krizės, sukėlusios socialinių neramumų daugelyje besivystančių valstybių, lygį. Tuomet maisto importo kainos šoktelėjo ir padidino daugelio valstybių prekybos deficitą, kelios Azijos šalys apribojo eksportą.
Maisto kainų indeksas, matuojantis, kiek per mėnesį pabrango maisto produktų krepšelis, gruodį siekė 214,7 punkto. Lapkritį šis dydis siekė 206 punktus, o rekordinę 2008-ųjų liepą – 213,5 punkto. Anot ekspertų, bendrą maisto kainų lygį šiuo metu labiausiai kelia dėl gamtinių priežasčių brangstantis cukrus, grūdai ir gabenimo išlaidos.
Augimas nesibaigs
Kaip BBC teigė JTO ekonomistė Abdolreza Abbasian, dėl nenuspėjamo oro ateityje grūdų kainos gali dar labiau išaugti. Panaši padėtis šiuo metu yra ir cukraus rinkoje – potyviniai Australijoje privertė šalį 25 proc. sumažinti savo cukraus eksporto prognozę. Pranešama, kad nuo potvynių nukentėjo ir kviečių pasėliai.
Žaibiškai kylančias maisto kainas lemia ne tik gamtos stichijos. Tarptautinė energetikos agentūra įspėjo, kad šoktelėjusios naftos kainos gali neigiamai paveikti atsigavimą, nes naftos kainų augimą lemia atsigaunančiose ekonomikose kylanti jos paklausa.
Politikai taip pat susirūpinę: jei nebus imtasi priemonių, kylančios maisto produktų kainos paspartins infliaciją, sustiprins protekcionizmą ir tai gali sukelti socialinių neramumų. Prieš augančias maisto kainas ir nedarbą jau sukilo Alžyro gyventojai, kelias dienas šalies sostinėje jie protestavo ir grūmėsi su policijos pareigūnais.
„Spaudimas infliacijai didėti dėl maisto produktų brangimo bus gerokai didesnis nei dėl naftos kainų augimo“, – prognozuoja „Capital Economics“ vyriausiasis ekonomistas Julianas Jessopas.
Spręs G20 lyderiai
Būdų mažinti rekordus siekiančias maisto produktų kainas didžiosios pasaulio ekonomikos ieškos bendradarbiaujant G20 šalims. Pietų Korėjos atstovas G20 grupėje Rhee Chang Yongas agentūrai ,,Reuters" teigė, kad pasaulio lyderiai tarsis, kaip išspręsti šias problemas.
G20 grupei pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy jau paprašė Pasaulio banko atlikti tyrimą ir įvertinti maisto kainų augimo pasekmes. Daugiausia susirūpinimo, anot Prancūzijos, šiuo metu kelia tai, kad išaugusios maisto kainos gali neigiamai paveikti vartotojų išlaidas kylančiose rinkose.
Bet dėl problemos gresia ne tik neramumai kylant išlaidoms. Situacija dar kartą įrodo, kad maisto pramonės našumas nespėja vytis žaibiškai didėjančio gyventojų skaičiaus, problemą gilina ir nuolatinės gamtos katastrofos. Sausį maisto kainos gali dar labiau šoktelti, atsižvelgiant į tai, kad nafta nepinga. Atrodo, bent jau kol kas galime pamiršti mažas maisto produktų kainas.
Faktai: maisto kainos
Pernai grūdų kainos vidutiniškai augo 47 proc. dėl blogų oro sąlygų Rusijoje ir Juodosios jūros pakrančių valstybėse. Kukurūzų grūdų kainos JAV šoktelėjo daugiau nei 50 proc., sojų pupelių derliaus kainos pakilo 34 proc.
Didžiausias ryžių eksportuotojas Tailandas 2011 metais žada palaikyti stabilų ryžių tiekimą, kad būtų galima išvengti panašios į 2008 metų maisto krizės.
Jungtinės Tautos kasmet maistu aprūpina daugiau nei 100 mln. žmonių.
Grūdinių kultūrų brangimas maisto kainų indeksui neturėjo tiek daug reikšmės, kiek išaugusios cukraus ir aliejaus kainos.
