Lietuvos nacionalinėje vežėjų asociacijoje „Linava“ vykstančiais kivirčais jau susirūpino ir šalies valdžia. Susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bražinskas „Respublikai“ sakė, kad asociacijos viduje vykstanti rinkiminė kova gali pakenkti ne tik patiems vežėjams, bet ir visai šaliai.
„Baigiantis krizei vežėjų verslas atsigavo vienas pirmųjų, dabar jis yra labai svarbus padedant statyti ant kojų visos šalies ekonomiką. Tačiau dėl kai kurių vežėjų tarpusavio kovų galime prarasti stiprias pozicijas savo šalies ir tarptautinėse krovinių vežimo rinkose“, - teigė Susisiekimo ministerijos atstovas.
Didžioji dalis dirba Rusijoje
- Ar per krizę pasikeitė rinkos, kuriose dirba Lietuvos vežėjai? - klausėme R. Bražinsko.
- Nelabai. Kaip ir anksčiau, 70 proc. mūsų vežėjų dirba Rusijos rinkoje, visi kiti - šalies viduje arba Vakaruose.
- Ar su Rusija kalbėtis vis dar sunku?
- Kiekvienais metais vis laukdavome, koks bus leidimų vežti krovinius į Rusiją skaičius. Prieš dvejus metus prasidėjus krizei, problemos dar paaštrėjo. Katastrofiškai sumažėjo vartojimas, ir tai labai susiaurino vežėjų rinkas. Tarptautinėje plotmėje prasidėjo bankrotai, įtakų perskirstymas. Kaimynai neslepia, kad Rusijos vežėjai privalo atsiriekti kuo didesnę tarptautinių vežimų rinką iš Europos į Rusiją.
Tai sakoma atviru tekstu įvairaus lygio susitikimuose, patvirtinama darbais. Lietuvos vežėjai tai skaudžiai pajuto prieš dvejus metus. Tada, įtarus keletą nesąžiningų vežėjų kontrabandos gabenimu, į Rusiją buvo užvertas kelias ir kitiems, sąžiningiems vežėjams. Pasienyje su didžiąja kaimyne tuomet išdygo didžiulės sunkvežimių eilės, teko ilgai ir sunkiai derėtis, kol mašinoms buvo vėl leista važiuoti per sieną.
- Kalbama apie augantį konfliktą tarp rusų ir lenkų vežėjų...
- Jis labai aštrus. Nė viena pusė nenori nusileisti. Lenkijos vežėjai po baltarusių ir ukrainiečių yra treti veikiantys Rusijos rinkoje. Lenkai nenori užleisti šių pozicijų, nors jiems rusai ir nori sumažinti leidimų skaičių. Atsakydama Lenkija grasina neleisti Rusijos vežėjams tranzitu vežti krovinius į Vakarų Europą. Šiuo metu visiškai neaišku, kuo tas konfliktas pasibaigs.
Padėjo geri santykiai
- Tačiau Lietuvos vežėjams pavyko išvengti lenkų likimo. Šiais metais Lietuva gavo tiek pat leidimų, kiek ir praeitais - 115 tūkst. Kaip tą pasiekėte?
- Objektyvumo dėlei dar reikėtų pridurti, kad šiandien mūsų šalis yra bene vienintelė, kuriai su Rusija pasisekė susitarti dėl leidimų. Tą padaryti pasisekė Susisiekimo ministerijai dirbant išvien su „Linava“. Dirbome pačiais įvairiausiais lygiais - ministrų taip pat. Žodžiu, visaip stengėmės, kad mūsų vežėjų rinkos dalis Rusijoje nesumažėtų. Ir mums pavyko.
Tačiau reikia nepamiršti, kad Rusijos pretenzijos niekur nedingo, ateityje jos dar gali apkartinti mūsų vežėjų gyvenimą. Tarkime, Rusijos vežėjai jau senių seniausiai reiškė nepasitenkinimą CEMT leidimų sistema. Šie yra vieni iš trijų rūšių leidimų ir yra išduodami pariteto principu - kokią kvotą turi viena šalis, tiek leidimų išduodama ir kitai šaliai. Jei viena valstybė sumažina savo kvotos dalį, automatiškai ją privalo mažinti ir valstybės partnerės. Praėjusį rudenį Rusija sumažino savąjį CEMT leidimų vežti krovinius į Europos Sąjungos šalis dalį, kartu tą buvo priverstos daryti ir Bendrijos valstybės. Lietuvai krovinių į Rusiją vežimo kvota pagal CEMT versiją sumažėjo 50 proc. Laimei, pavyko šiuos leidimus kompensuoti kitais, todėl bendras leidimų skaičius nesumažėjo.
Kaip sako rusai, pirmas tris vietas pagal leidimų vežti krovinius į Rusiją skaičių užimantys baltarusių, ukrainiečių ir lenkų vežėjai yra vadinamojoje raudonojoje zonoje. Šiai zonai priklausančius vežėjus Rusijos kolegos priskiria prie tų, kurie neva atima iš rusų krovinius, taip pat - ir uždarbį. Jei rusai su lenkais nesusitars, į “raudonąją zoną„ galime patekti mes, lietuviai.
Kur du pešasi, trečias laimi
- Tačiau lietuvių vežėjų interesus pavyko apginti pernai, kodėl to negalėtų pavykti padaryti ir ateityje?
- Trukdžių gali būti visokių, kad ir dėl „Linavoje“ esančių nesutarimų, kurie yra rinkiminio pobūdžio. Didesnių problemų asociacijoje ir jos veikloje aš nematau, tėra kažkokios rinkiminės ambicijos, tą mato ir politikai. Aplinkinių valstybių ir ypač - Rusijos vežėjai atidžiai seka, kas dedasi mūsų nacionalinėje vežėjų asociacijoje. Neturėkime iliuzijų - pasitaikius pirmai patogiai progai jie gali pabandyti atimti iš mūsų labai sunkiai užkariautas pozicijas. Toks jau tas šiandienis pasaulis - jei konkurentas pamatė, kad tu susilpnėjai, jis būtinai pasistengs užimti tavo vietą.
Ateityje laukia daug iššūkių, kurie pareikalaus iš Lietuvos vežėjų bei krovinių vežimą kuruojančių valstybinių institucijų susitelkimo, vienybės. Tarkim, Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija ruošiasi įdiegti bendrą muitinių sistemą. Kol kas teigiama, jog šalys kaimynės neva tam žingsniui dar nepasirengė techniškai. Tačiau Rytuose patys neįtikėčiausi žingsniai dažnai yra padaromi per vieną naktį. Ir jei vieną gražų rytą kaimynai sumanys atidaryti bendrą sieną, gali atsitikti ir taip, kad pasienyje vėl nusidrieks ilgos automobilių eilės. O tada vėl prireiks sutelkto valstybinių institucijų ir „Linavos“ darbo. Bet ar ji galės tą atlikti būdama susiskaldžiusi?
Informacija
ETMK (CEMT) leidimas (CEMT = Conférence Européenne des Ministres des Transports / Europos transporto ministrų konferencija) leidžia įmonėms vežti prekes tarptautiniais transporto maršrutais tarp ETMK valstybių narių (Konferencijos narės yra 43 šalys). ETMK (CEMT) leidimas nesuteikia teisės vežti krovinius ETMK valstybės narės viduje arba tarp ETMK valstybės narės ir ne ETMK valstybės narės.
ETMK (CEMT) leidimus išduoda Susisiekimo ministerija. Jie naudojami pagal griežtus nurodymus, kurie, be kita ko, apima transporto priemonių kategorijas (EURO 1 - 4). Pretenzijos dėl leidimų išdavimo nepriimamos. Leidimą privaloma turėti atliekant bet kokį reisą, su kroviniu ar be krovinio, ir užpildyti prieš išvykstant į reisą. Leidimas galioja vienus kalendorinius metus.
„Linavos“ vadovybės rinkimuose kunkuliuoja aistros
Dar 2010-ųjų gegužę turėję įvykti vežėjų asociacijos „Linava“ vadovybės rinkimai neįvyko, mat santykius bandyta išsiaiškinti teismų maratonu, į kurį asociaciją ir jos vadovus įvėlė kelios stambios vežėjų įmonės ir buvę aukšti „Linavos“ pareigūnai, atsidūrę opozicijoje. Pernai buvo organizuoti net du nerinkiminiai asociacijos kongresai, bet vežėjai juose nerado sutarimo. Juose buvo siūlymų opozicionierius šalinti už destruktyvią veiklą iš asociacijos narių, mat šie taktinėmis procedūrų gudrybėmis vilkino kongrese vykstantį balsavimą ir vertė vežėjus pasilikti renginyje iki 3 val. nakties.
Neigiamos informacijos ir laiškų iš šio kovų lauko sraute buvo paskandinti ne tik vežėjai, bet ir Seimas bei Vyriausybė. Kovai su „Linavos“ vadovybe pasitelkti net prokurorai bei policija, kuriuos užvertė skundais opozicijoje likę vežėjai. Savo ruožtu „Linavos“ vadovai kreipėsi į teisėsaugininkus dėl vykdomos šmeižto kampanijos prieš juos ir asociaciją, siekdami išsiaiškinti, kas menkina asociacijos reputaciją įstatymų draudžiamais būdais - anoniminiais laiškais, tiesos neatitinkančios informacijos skleidimu.
Po Naujųjų metų, matydami, jog agresyvi taktika neduoda norimų rezultatų, opozicionieriai „Linavos“ vadovams pateikė susitaikymo pasiūlymą ir žadėjo atsiimti ieškinius teismuose, reikalaudami surengti rinkiminį kongresą. Asociacijos „Linava“ vadovybė pareiškė su niekuo nesipykusi ir sveikino opozicionierių žingsnį baigti vežėjų organizacijos puolimą teismuose.
Rinkiminį kongresą „Linavos“ vadovybė paskelbė rengsianti, kaip numato įstatai - pirmąjį šių metų pusmetį, tačiau teigė abejojanti, ar visos stambios vežėjų įmonės bei atskiri asmenys laikysis žodžio ir netęs teisminių ginčų.
Vidmantas Užusienis
