Italijos premjeras Mario Monti teigia, kad Italijai neprireiks pasinaudoti gelbėjimo fondais, kad įveiktų skolų krizę, tačiau jis pakartojo, kad Europai dideli gelbėjimo fondai reikalingi norint „padaryti įspūdį rinkai ir suteikti jai užtikrintumo“.
Nerimas, kad dabartinių Europos gelbėjimo fondų neužteks norint atlaikyti gilėjančią euro zonos skolų krizę, jau kuris laikas slegia finansų rinkas. 1,9 trln. eurų siekianti Italijos skola yra maždaug keturis kartus didesnė už nuolatinį gelbėjimo fondą, kuris pradės funkcionuoti kovą.
„Manau, kad gelbėjimo fondai yra būtini, tačiau taip sakau ne todėl, kad manau, jog Italija gali būti priversta jais pasinaudoti. Turint omenyje mūsų įgyvendinamą griežtą politiką, nemanau, kad mums jų prireiks“, – teigė šiuo metu JAV viešintis M. Montis.
Ketvirtadienį jis Vašingtone susitiko su JAV prezidentu.
M. Montis taip pat teigė tiksliai nežinąs, ar Graikija greitai pasieks susitarimą, skirtą išvengti šalies bankroto.
„Kai susitarimas yra pasiekiamas ir labai reikalingas, paprastai jis priimamas“, – sakė jis.
Paklaustas, ar Italija pasitrauktų iš euro zonos, jeigu Graikija bankrutuotų ir būtų priversta palikti bendros valiutos bloką, M. Montis pažymėjo, kad tokios hipotezės yra labai skubotos.
„Pirma, dar tikrai nėra aišku, kad Graikija bankrutuos. Manau, kad tai neįvyks. Antra, nesvarbu ar Graikija bankrutuos, ar ne, aš nemanau, kad ji paliks euro zoną“, – tikino M. Montis.
