Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) antradienį atmetė M. Marcinkevičiaus skundą ir galutinai patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sprendimą. Tokią pat nutartį 2016 metų birželį priėmė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT).
Verslininkas šią sumą žada sumokėti ir pabrėžia, kad toks teismo sprendimas patvirtina jo teiginius apie agresyvų mokesčių planavimą VP grupės įmonėse.
„Teismas nustatė, jog devyni fiziniai asmenys, veikdami grupėje, priiminėjo įmonėms ekonomiškai nenaudingus sprendimus, buvo nesąžiningi, dirbtinai siekė gauti neapmokestinamų pajamų, piktnaudžiavo akcininkų teisėmis. Kaip ir teigiau ankščiau, VP grupėje buvo agresyviai planuojami mokesčiai, todėl aš atsisakiau sudaryti nesąžiningą mokestinį susitarimą su VMI ir susimokėsiu, kiek priklauso“, – BNS atsiųstame komentare teigė M.Marcinkevičius.
VMI mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad M.Marcinkevičius, būdamas „Vilniaus prekybos“, „NDX energijos“ ir „EVA grupės“ akcininku, su šiomis įmonėmis sudarė paskolų sutartis, pagal kurias papildomų lėšų nebuvo suteikta - į paskolas buvo performintos bendrovių skolos verslininkui. Šios skolos susidarė, M.Marcinkevičiui pardavus kitų kontroliuojamų įmonių akcijas, už kurias nebuvo atsiskaityta, be to, „NDX energijai“ sumažinus įstatinį kapitalą, dalis atsilaisvinusių lėšų taip pat buvo įformintos kaip paskola.
VMI teigimu, iš viso per 2008-2012 metus M.Marcinkevičius iš „Vilniaus prekybos“, „NDX energijos“ ir „EVA grupės“ per paskolų palūkanas gavo 2,467 mln. eurų neapmokestinamų pajamų. Papildomi mokesčiai už šias lėšas buvo apskaičiuoti pasinaudojus Mokesčių administravimo įstatyme numatytu turinio viršenybės prieš formą principu.
M.Marcinkevičius VAAT nurodė nesutinkantis, kad šie sandoriai buvo sudaryti tik siekiant išvengti mokesčių. Be to, anot verslininko, mokestinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, VMI netyrė visų jo apmokestinimui reikšmingų aplinkybių, įskaitant kitų VP grupės įmonių sandorių, todėl jos sprendimas buvo neobjektyvus ir yra pagrindas atlikti pakartotinį patikrinimą.
Teikdamas skundą LVAT, M. Marcinkevičius jau nurodė sutinkantis, kad šie sandoriai buvo fiktyvūs, neturintys ekonominės logikos ir iš tiesų buvo sudaromi tik siekiant mokestinės naudos. Tačiau verslininkas ir toliau laikėsi pozicijos, kad iš sandorių kylančios mokestinės prievolės nebuvo nustatytos tinkamai, nes VMI patikrinimas buvo atliktas ydingai, o priimti sprendimai nepagrįsti išsamia aplinkybių analize.
Anot M. Marcinkevičiaus, šie sandoriai yra VP grupėje centralizuotai taikytos sistemingos mokesčių vengimo schemos dalis, o ne pavieniai epizodai, jie negali būtu nagrinėjami atsietai vienas nuo kito, todėl būtina atlikti išsamų visų tikrinamuoju laikotarpių sudarytų sandorių tyrimą
LVAT nurodė, kad neturi pagrindo pagrindo spręsti dėl netinkamos mokestinio patikrinimo apimties, nes būtent mokesčių administratorius sprendžia, kokia apimtimi bus atliekamas patikrinimas, o M. Marcinkevičiaus skunde pateikti argumentai nesuteikia pagrindo naikinti VAAT sprendimo.
VMI nuo 2012 metų atliko visų buvusio VP dešimtuko akcininkų mokestinius tikrinimus, kurių metu jiems iš viso apskaičiuota beveik 2 mln. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių. Kai kurie grupės akcininkai su VMI susitarė taikiai, o Gintaras ir Mindaugas Marcinkevičiai bei Julius Numavičius dėl priskaičiuotų nesumokėtų mokesčių ginčijosi teismuose, tačiau pastarieji palaikė VMI pusę.
Iki 10 proc. akcijų įvairiose VP grupės įmonėse turintis M. Marcinkevičius jau daugiau kaip dvejus metus konfliktuoja su pagrindiniu grupės akcininku Nerijumi Numavičiumi. 2015-ųjų vasarą M.Marcinkevičius pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M. Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.
VP grupės atstovai kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M. Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės. „Vilniaus prekybai“, „Franmax“, „Leksita“, Nerijus Numavičius, Vladas Numavičius, Ignas Staškevičius ir Mindaugas Bagdonavičius taip pat kreipėsi į teismą, prašydami neatitinkančiais tikrovės pripažinti M. Marcinkevičiaus kaltinimus, neva „Vilniaus prekybos“ grupės įmonės vengė mokėti mokesčius.
Neoficialiai teigiama, kad M. Marcinkevičius už turimas VP grupės įmonių akcijas siekia gauti apie 320 mln. eurų - kur kas daugiau nei kiti pastaruoju metu akcijas pardavę grupės akcininkai. Pavyzdžiui, Žilvinui Marcinkevičiui už 13-os įmonių, išskyrus Maltos „Relvit“ bei Estijos „Klarus Group Holding“, apie 15 proc. akcijų paketus pernai buvo sumokėta 141,9 mln. eurų, rodo BNS turimos pasiūlymų pasinaudoti pirmumo teise kopijos.
