„Konkurencija prekybos tinklų rinkoje – labai įtempta“, – sako „Palink“, valdančios „Iki“ prekybos centrus, generalinis direktorius Marcelis Harasztis. Tačiau dažnai jo veidą nušviečianti šypsena patvirtina, kad tokios žaidimo taisyklės jam priimtinos.
Prekybos tinklus valdyti M. Haraszčiui – ne naujiena. Panašų darbą jis jau dirbo Austrijoje, iš kurios yra kilęs, Vengrijoje, Rumunijoje ir Ukrainoje. „Palink“ vadovas pripažįsta, kad tai – jo svajonių darbas, o man nusistebėjus puola aiškinti, kad būdamas, pavyzdžiui, bankininku, jis atliktų pernelyg abstraktų darbą: „Tokiu atveju nepamatytum, ką sukūrei. Dirbdamas prekyboje viską sugalvoji, suformuoji asortimentą ir tada ateina klientas. Man svarbus grįžtamasis ryšys. Tai mano darbą daro labai įdomų.“
Reikia pripažinti: pabendravus su M. Haraszčiu trumpai sunku pasakyti, ar jis toks rimtas, ar toks užtikrintas. Ir nors nelinkęs atvirauti apie save, kalbėdamas apie plėtojamą verslą kuklumu nepasižymi. Bet mes tai linkę vertinti kaip pozityvų bruožą, nepelnytai peikiamą Lietuvoje.
Svarbu komanda
Nesileisdamas į ilgus pasakojimus apie vaikystę ar studijų metus, M. Harasztis trumpai užsimena visada norėjęs dirbti prekyboje: „Tai supratau dar studijuodamas ir padirbėjęs prekybos tinkle. Kita mano svajonė buvo daug keliauti. Pirmoji mano darbo vieta užsienyje buvo Ukraina. Labai patiko. Štai treji metai esu Lietuvoje ir planuoju čia likti ilgiau. Esu laimingas galėdamas dirbti su puikia komanda sėkmingoje bendrovėje.“
Akivaizdu, kad darbas Lietuvos bendrovėje jam svarbus, mat paklaustas, kokiame prekybos tinkle apsiperka, atskleidžia savo lojalumą: „Tik „Iki“. Taip, lankausi kituose prekybos centruose, tačiau tik dėl to, kad pamatyčiau, kaip jie veikia. Manau, ir mūsų darbuotojai lojalūs šiuo klausimu.“
Kalbėdamas apie patirtį įvairių šalių prekybos tinkluose M. Harasztis pripažįsta, kad kiekviena šalis skirtinga, tačiau jo formulė, kaip pasiekti gerų rezultatų, – komandinis darbas.
„Svarbiausias dalykas yra suvokti, kad vienas vadovas yra niekas, – sako jis. – Prekybos srityje netinka autokratinis valdymo stilius. Visada kelios galvos protingesnės už vieną, todėl labai svarbu, kad tave suptų geri specialistai. Nuolat girdžiu kalbas apie poreikį motyvuoti darbuotojus – tai plepalai. Motyvuojame save patys. Svarbiausia bendrovėje sukurti atmosferą, kurioje būtų skatinama atskleisti savo galimybes. Darbas – ne vaikų darželis, kuriame turi skatinti darbuotoją dirbti. Visi turi daryti geriausia, ką gali.“
Lenkija nėra pigesnė
Ekonominė krizė, sukrėtusi visą pasaulį, anot M. Haraszčio, dar padidino darbuotojų lojalumą. Jo žodžiais tariant, prieš ekonominį sunkmetį visi norėjo iškart tapti direktoriais.
„Tačiau krizė sukūrė solidarumą, nes suteikė galimybę abejoti dėl visko, ką darome, – tvirtina „Palink“ vadovas. – Tai buvo tarsi apsivalymas nuo nereikalingų dalykų. Taupėme beveik visose srityse, išskyrus atlyginimus, – jų nemažinome. Žodžiu, atsikratėme sukauptų riebalų. Dabar turime produktyvų ir aiškų darinį, sugebantį dirbti daug efektyviau mažesnėmis sąnaudomis. Atsisakę nebūtinų išlaidų galėjome investuoti ir sumažinti kainas, kurios, palyginti su prieš krizę buvusiu laikotarpiu, dabar gerokai mažesnės.“
Jis pripažįsta, kad Lietuvoje vienas iš jautriausių klausimų – kaina, tačiau prieštarauja, kad gretimojoje Lenkijoje prekės perpus pigesnės.
„Mūsų prekybos marža, palyginti su lenkais, nėra didesnė, – aiškina M. Harasztis. – Mes perkame daug vietos produkcijos, žinoma, gali būti, kad jų vietos gamintojai gamina mažesniais kiekiais ir gali produkciją parduoti pigiau. Anksčiau Lietuvoje buvo taikomas lengvatinis PVM tarifas mėsai, daržovėms, bet dabar šių produktų kaina išaugo tiek, kiek padidėjo PVM tarifas – mes, prekybininkai, iš to nesipelnome, Jeigu lyginsime pagrindines to paties lygio prekių grupes, kainos gana panašios. Gali būti išimčių, bet tai priklauso nuo vietos gamintojo pardavimo kainos.“
Jis juokauja, kad būdamas bendrovės, valdančios prekybos tinklus, vadovas negali kontroliuoti kavos gamybos Brazilijoje, tačiau, anot jo, per krizę visi prekybos tinklai kontroliavo savo maržas ir mažino kainas.
„Todėl dabar pagrindinis rinkos dalyvių iššūkis yra ne tik uždirbti, bet ir už tą kainą pasiūlyti kokybišką produktą, – sako M. Harasztis. – Žinoma, per krizę vartotojų įpročiai keitėsi, kito ir vidutinio pirkėjo krepšelio sudėtis. Žmonės keitė brangius produktus pigesniais analogais. Todėl mes atidarėme „Cento“ prekybos tinklą, kur dažnai galima įsigyti kokybišką produktą už mažesnę kainą, nes šis tinklas neinvestuoja į rinkodaros priemones, reklamą. Taip pat išleidome „Iki“ prekės ženklu pažymėtų produktų liniją, kuriai keliame tokius reikalavimus, kad jie galėtų lygiuotis su konkretaus segmento lyderiu. Mums šie produktai svarbūs, nes juos žymime savo prekių ženklu, bet jie pigesni apie 20 proc., nes neišleidžiame lėšų jų reklamai.“
Aštriadantė konkurencija
Vis dėlto vertindamas praėjusią krizę „Palink“ vadovas nori išlikti atsargus, mat, anot jo, kol kas nėra aišku, ar ekonominis sunkmetis tikrai baigėsi.
„Lietuva ir jos ekonomika yra priklausoma nuo ES, kuri šiuo metu, deja, patiria rimtų problemų. Taip, šiemet pastebime pagerėjimą, tačiau dar nepasiekėme ikikrizinio lygio. Kritimas buvo daug trumpesnis, nei po jo bus atsigavimo laikotarpis“, – mano jis.
„Palink“ generalinis direktorius neslepia, kad Lietuvoje tarp prekybos tinklų konkurencija gerokai įtempta.
„Mes visi stipriai konkuruojame, bet galiu pasakyti, kad sąžiningai. Na, jeigu paanalizuosite reklamas ir kainų pasiūlymus, galima pasakyti, kad kova nėra lengva, – šypsosi verslininkas ir priduria, kad reklama yra svarbus įrankis konkurencinėje kovoje. – Galima sakyti, kad apie 20–30 proc. apyvartos generuojama tik dėl reklamos. Taigi suprantate, kad pernelyg iš to neužsidirbame.“
Paklaustas, kodėl bendrovė nusprendė atnaujinti prekių ženklą, „Palink“ vadovas sako, kad tuo buvo siekiama suvienyti turimus prekybos tinklus bendru prekių ženklu.
„Nelyginame savęs su konkurentais, nes nenorime tam švaistyti energijos, – pasitikėjimo savo jėgomis neslepia M. Harasztis. – Manau, jie mus kopijuoja, o mes savo energiją skiriame tobulėjimui: rekonstruojame parduotuves, norime plėsti asortimentą ir stengiamės išlikti nepriklausomi nuo tiekėjų įtakos, o patys parinkti tai, kas labiausiai atitiktų mūsų klientų lūkesčius. Reikia pasakyti, kad nors kai kurių tiekėjų reklaminės kampanijos yra didelės ir stiprios, bet produktas prastas. Norime turėti geriausią kainos ir kokybės santykį, todėl stengiamės neparduoti produktų, kurie neatitinka mūsų nustatytų kokybės standartų.“
Kuklumas svetimas
Antro pagal dydį Lietuvoje prekybos tinklo „Iki“ vadovas nesikuklina prisipažinti, kad pirmieji blynai kartais prisvyla – beje, tai jis pasako lietuviškai, nors interviu vyksta anglų kalba. Tačiau jis vis tiek linkęs skatinti darbuotojų idėjas, nes, anot jo, tai vienas iš sėkmingo verslo variklių.
„Pirmieji padarėme daug dalykų, pavyzdžiui, atidarėme savitarnos kasas ar pradėjome importuoti prancūzišką sūrį, tiekti šviežią žuvį, – sako M. Harasztis. – Naujų idėjų paieškoms skiriame labai daug energijos, todėl esame per žingsnį priekyje. Turime puikią vadovų komandą, kuri dirbdama ranka rankon plėtoja mūsų verslą. Nesivadovaujame tik vertikalia komunikacija: esame linkę priimti idėjas iš visų darbuotojų.“
Į repliką, kad yra nekuklus, „Palink“ vadovas reaguoja ramiai: „Kai atvykau į Lietuvą, mano pirmasis įspūdis buvo, kad lietuviai mentalitetu panašūs į skandinavus: labai mandagūs, ramūs, užsidarę, nepatiklūs. Todėl lietuviams reikia produktų, kuriais jie galėtų tikėti. Pavyzdžiui, mums svarbu įtikinti pirkėjus, kad mes norime padaryti ką nors gero ir esame rūpestingi.“
Anot „Palink“ vadovo, visos rinkos turi bendrų panašumų, pavyzdžiui, klientai ieško šviežių produktų.
„Kita vertus, kiekvienos šalies vartotojų įpročiai skirtingi, jie turi pamėgtus produktus, svarbūs ir vietos produktai, – sako M. Harasztis. – Pavyzdžiui, mes turime „Iki Ūkio“ prekių ženklą, kuriam produkcija tiekiama tiesiai iš ūkininkų ir smulkių gamintojų. Lietuviai labai prisirišę prie gamtos ir vietinės produkcijos, turi savo šaknis regionuose ir nenori ieškoti kompromisų tik todėl, kad gyvena didžiuosiuose miestuose, kuriuose tokios produkcijos lyg ir neužauginsi.“
Domina kitos rinkos
Verslininko nuomone, Lietuva – rojus ūkininkams, tačiau dabartinė pasiūla prekybos centrų poreikio vis dar nepatenkina.
„Nenorime importuoti, todėl siekiame, kad kuo daugiau produktų lentynose būtų pagaminti Lietuvoje“, – sako jis.
M. Harasztis neneigia, kad bendrovę domina užsienio rinkos, tačiau tik kalbant apie tolesnę perspektyvą.
„Matau galimybių mūsų veiklą plėsti už Lietuvos ir Latvijos ribų. Latvijoje neužimame didelės rinkos dalies, bet turime ambicingų siekių. Estija yra labai įdomi rinka, tačiau turime sulaukti tinkamo laiko“, – sako „Palink“ vadovas ir priduria, kad į elektroninę prekybą tinklas taip pat nesiveržia, o tokius konkurentų žingsnius vertina skeptiškai.
Kalbant apie prekybos tinklą „Iki“ būtų keista pamiršti ir tai, kad bendrovė pirmoji iš prekybos tinklų valdytojų pradėjo dalyvauti socialiai atsakingoje veikloje. „Palink“ vadovas tvirtina, kad šie projektai buvo svarbūs bendrovės įkūrėjams broliams Ortizams, kurie sau iš to reklamos nekūrė. Didžiąją dalį bendrovės akcijų pardavus aljansui „Coopernic“ ši politika nebuvo keičiama.
„Jei klausiate, ar kompanijai reikalinga socialinė atsakomybė ir su ja susiję projektai, galiu pasakyti, kad tikrai ne. Kompanija puikiai gali išgyventi ir be to, – šypsosi M. Harasztis. – Tačiau dabar tai tapo itin populiaru ir svarbu įmonių įvaizdžiui. Kartais juokinga, kai kas nors investuoja daugiau į socialinės atsakomybės projektų komunikaciją nei į pačius projektus.“
