Prieš pradedant kalbėti krizinius periodus privalu apsibrėžti skirtumą tarp tikrosios ir finansų ekonomikos, teigia žymus šveicarų investuotojas Marcas Faberis. Pasak jo, tikrojoje ekonomikoje skolos ir akcijų rinka, lyginant su BVP, yra pakankamai nedidelė, o pagrindinė jos paskirtis – santaupas nukreipti į investicijas, rašo businessinsider.com
Anot investuotojo, finansų ekonomikoje kapitalo rinka smarkiai pranoksta BVP, o santaupos nukreipiamos ne tik į investicijas, bet ir į įvairių spekuliatyvių „burbulų“ formavimą. Žinoma, negalima teigti, kad vadinamoji tikroji ekonomika nekuria „burbulų“, tačiau šie susiformuoja retai ir paliečia tik tam tikrą sektorių, todėl šių subliūškimo poveikis ekonomikai būna ribotas.
„Kas nutinka, kuomet sprogsta finansiniai burbulai, visi įsitikinome praėjusio dešimtmečio pabaigoje – žalą ekonomikai tiesiog sunku išmatuoti“. – teigia investuotojas. Vis dėlto pastarasis priduria, kad investiciniai „burbulai“ atneša ir naudos. Teigiama, kad šie priveda arba prie milžiniško progreso šuolio, arba prie augančių gamybos pajėgumų, kurie sprogus „burbului“ sumažina kainas ir padaro prekes prieinamesnes didesniam kiekiui vartotojų.
XIX amžiuje susiformavęs kanalų ir geležinkelių kūrimo bumas smarkiai sumažino transporto kainas – tai lėmė greitesnį prekių judėjimą ir prisidėjo prie ekonomikos augimo. Trečiojo ir dešimto praėjusių amžiaus dešimtmečių inovacijų bumai padidino technologinį žmonijos produktyvumą tiek, kad sudėtingi ir brangūs prietaisai, kaip asmeniniai kompiuteriai tapo prieinami milijonams vartotojų visame pasaulyje.
M. Faberio teigimu, energetikos išteklių bumas aštuntajame dešimtmetyje lėmė naujų naftos gavybos technologijų atsiradimą, kurių tolimesnis vystymas leido palyginus pigiai išgauti sunkiai pasiekiamus šio išteklio šaltinius. Net paskutiniame praėjusio tūkstantmečio dešimtmetyje Azijoje susiformavęs NT bumas turėjo naudos – sprogus burbului būstas tapo prieinamas daug didesnei populiacijos daliai nei iki tol.
„Kapitalo pertekliaus suformuoti bumai yra neišvengiami ir veda prie didesnių mažesnių investicijų manijų, tačiau jų dėka vyksta technologinis progresas, todėl skausmas ir netektys patiriamos subliuškus burbulams, tam tikra prasme, gali būti pateisinamos“, – laiške JAV verslo naujienų portalui businessinsider.com rašo šveicarų investuotojas.
Situacija susijusi su finansų ekonomikos bumais – kiek kitokia. Jei tikrojoje ekonomikoje bumus sutramdo santaupų ir paskolų šaltinių stoka, finansų ekonomikoje šie šaltiniai iš esmės yra begaliniai, todėl spekuliatyvių burbulų sprogimas sunkiai suvaldomas.
Būtent todėl finansinių burbulų griūtis yra žalinga – dėl šių milžiniško dydžio ekonominė nauda, patiriama pingant prekėms, neatperka žalos.
M. Faberis pastebi, kad dabartinė JAV ekonomika neabejotinai yra finansų ekonomika. Jei 1981 metais akcijų rinkos kapitalizacija Valstijose buvo mažesnė nei 40 proc. nuo BVP, o kredito rinka sudarė 130 proc. BVP, šiuo metu šis santykis atitinkamai siekė 100 proc. ir 300 proc. nuo BVP.
Investuotojas teigia, kad didžioji dalis finansinių sunkumų, kuriuos Vakarų pasaulis patyrė per pastaruosius 30 metų yra paskatinti perdėtai intensyvaus finansinio stimuliavimo, iškreipusio rinką. Vaistai, taikomi sergančiai ekonomikai, dažnai pasireiškia pinigų spausdinimu ir tampa vis mažiau efektyvūs. Teigiama, kad nuomonė, esą liberali pinigų politika ir augantis biudžeto deficitas skatina ekonominę veiklą, neleidžia šiam užburtam ratui sustoti suktis.
Susiklosto situacija, kuomet gydoma ne pati liga, pasireiškianti dirbtinai žema infliacija ir palūkanomis, o jos simptomai. Galiausiai liga atsinaujina, sukeldama vis didesnes krizes.
„Dabartinė situacija šiek tiek primena tą, kuria prognozavo Karlas Marksas, kuri teigė, kad krizių kiekis dažnėja bręstant kapitalistinei sistemai ir galiausiai šią sunaikins itin didelė krizė, pakeisianti ir socialinį pamatą“, – dėsto ekonomikos daktaro laipsniu tituluotas investuotojas.
Vis dėlto, ekonomistai, kai Benas Bernanke tiki, kad neribotas pinigų spausdinimas ir tiesioginis kišimasis į rinką palaikys obligacijų, akcijų ir turto vertę bei padės išvengti defliacijos. Šiek tiek tiesos tokioje nuostatoje, vis dėlto, yra, rašo businessinsider.com. Centriniam bankui pasiryžus neribotai spausdinti pinigus ir suteikti neribotą kredito kiekį, defliacijos vietinėje rinkoje išvengti nebus sunku, tačiau yra ir kita medalio pusė.
Visų pirma tokia politika nuvertina vietinę valiutą užsienio valiutų, aukso ir kito turto atžvilgiu. Tuo tarpu išaugusios kainos kažkuriuo metu išbalansuoja valiutos stabilumą, kuris reikalingas kredito ir popierinių pinigų kūrimui, rašoma businessinsider.com.
