Daug kam gyvenimą apkartinusi 2008 metų finansų krizė smarkiai pristabdė užsienio kapitalo tėkmę. Vien 2012-aisiais investavimo mastas pasaulyje susitraukė 22 proc. Tačiau lietuviams pasaulis nė motais.
Pernai investicijų sulaukėme penktadaliu daugiau ir pagal ekonomikos augimą Senajame žemyne esame treti. Šių metų duomenys taip pat džiugina – per pirmąjį ketvirtį sulaukėme beveik dvigubai daugiau užsienio kapitalo dėmesio nei pernai.
Investicijos – ne upė ir pačios į Lietuvą neatiteka. Kad jos pasiektų mūsų šalį, įkurta šiuo metu Mildos Dargužaitės vairuojama agentūra „Investuok Lietuvoje“.
Paradoksalu, tačiau kai M. Dragužaitė nusprendė palikti vadovaujamą poziciją viename didžiausių investicinių bankų pasaulyje „Goldman Sachs“, šis pirmąkart neteko pelningiausio banko titulo. Prestižiniame JAV Prinstono universitete optimalios veiklos tyrimų ir finansų inžinerijos magistro laipsnį įgijusi vadovė sėkmę išsivežė į Lietuvą.
Reikalingų pokyčių rado Lietuvoje
Pravėrus VšĮ „Investuok Lietuvoje“ duris, sunku patikėti, kad vis dar esi viešojo sektoriaus platybėse – šiuolaikiškas patalpų dizainas, gausybė jaunų veidų, atviros erdvės ir susikaupę darbuotojai, įnikę į „Excel“ paklodes.
Praėjęs juos, atsiduriu M. Dargužaitės kabinete. Kiek nustembu ant stalo išvydęs gausybę skanėstų. „Dovanos Boso dienos proga“, – paaiškina M. Dargužaitė.
Prasidėjus pokalbiui, pasidomiu, kas paskatino mesti viceprezidento kėdę investiciniame banke, kurio pelnas 2012 metais prilygo Latvijos metiniam BVP. „Investuok Lietuvoje“ vadovė atsako, kad žengti tokį žingsnį paskatino noras veikti ką nors prasmingesnio.
„Pasiekusi tam tikrą lygį, pradėjau mąstyti apie galimybę karjerą pakreipti prasmingiau, – pasakoja studijų metus JAV praleidusi vadovė. – Nors perėjimas į valstybinį sektorių buvo kiek drastiškas, manau, čia mano indėlis gali būti didesnis, o „Goldman Sachs“ sėkmingai veikia ir be manęs.“
M. Dargužaitė prisipažįsta, kad darbas investuoti skatinančioje agentūroje iš pat pradžių atrodė įdomus, todėl sulaukus pasiūlymo ilgai dvejoti neteko. „Tokioje agentūroje gali daryti arba labai daug, arba tik imituoti veiklą. Viskas priklauso nuo mūsų“, – sako vadovė ir priduria, kad valstybiniame sektoriuje visuomet yra du keliai – darbo imitavimas arba siekimas tapti geriausia ir net pavyzdine agentūra ne tik šalyje, bet ir pasaulyje.
Investicijų karuselė
Manančiuosius, kad pritraukti investicijų galima paskambinus keliems reikiamiems žmonėms, teks stipriai nuvilti. Pasikalbėjus su agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadove tampa aišku, kad kapitalą prisišaukti nėra lengva, o ir norinčiųjų jį nugvelbti iš panosės netrūksta. Paklausta, kaip atrodo pritraukimo procesas, M. Dargužaitė nusišypso. Pasako jos, jei būtų koks nors procesas ar jo šablonas, darbas nebūtų toks įdomus. „Mes siekiame rasti tinkamą receptą visoms įmanomoms situacijoms“, – priduria „Investuok Lietuvoje“ vadovė.
Pašnekovė pasakoja, kad dažniausiai tenka pasinerti į detalias ir sudėtingas analizes – reikia identifikuoti apie plėtrą svarstančias įmones, gauti atitinkamų asmenų kontaktus, išsiaiškinti, kokiose konferencijose įmanoma užmegzti asmeninį ryšį.
„Svarbi kiekviena detalė: parašysi projektą prasta anglų kalba – gali nusiųsti labai blogą signalą“, – aiškina M. Dargužaitė ir priduria, kad sunkiausia investuotoją pakviesti, o jis jau atvyksta į Lietuvą – sunku atbaidyti nuo investicijų.
Paklausta, ar galima manyti, kad investicijas bandoma pritraukti ne kaip į valstybę, o veikiau kaip į įmonę, „Investuok Lietuvoje“ vadovė su tuo sutinka. „Tikrai taip, nes viskas priklauso nuo kryptingos įmonių specifikos“, – tvirtina ji. Investicinių procesų ekspertė pasakoja, kad užsienio verslas renkasi ne valstybę, o konkrečių sąlygų visumą. „Pavyzdžiui, gamybos įmonėms svarbu, kad būtų atitinkama infrastruktūra. Lyginama ne Lietuva, tarkime, su Lenkija, bet kaip įgyvendinami konkretūs kriterijai“, – dalinasi žiniomis M. Dargužaitė.
Pašnekovės teigimu, investicinės aplinkos sąvoka yra labai bendra ir daug apimanti. „Pagrindinė valstybės atsakomybė – stabili mokesčių ir politinė sistema“, – sako ji.
M. Dargužaitė pasakoja, kad prasidėjus bet kokiam triukšmui dėl planų kelti mokesčius, Lietuva iškart išbraukiama iš investicijoms tinkamų vietų sąrašo. „Taip jau yra, kad esame vertinami tik tada, kai įsitikinama, kad čia ta šalis, kur galima tikėtis elementaraus pasitikėjimo“, – pasakoja „Investuok Lietuvoje“ vadovė.
Darbo kodeksas per kietas
Ne paslaptis, kad Baltijos šalys linkusios tarpusavyje intensyviai konkuruoti tiek dėl NATO bazių, tiek dėl investicijų. Vis dėlto, nors Estijos sukauptų investicijų rodikliai smarkiai pranoksta Lietuvoje nusėdantį užsienio kapitalo kiekį, kelerius pastaruosius metus investicijų augimu pirmaujame Baltijos regione.
Paklausta, kodėl investuotojai renkasi būtent Lietuvą, o ne mūsų kaimynes, M. Dargužaitė atsako, kad didelėms įmonėms Lietuva patrauklesnė dėl didesnės darbuotojų pasiūlos.
„Estijoje yra mažiau gyventojų, o tai, kad šie yra Suomijos kaimynystėje, ima veikti kaip minusas – vis daugiau estų migruoja tarp Helsinkio ir Talino, o mobilumas nėra geidžiamiausia sąlyga investuotojui“, – aiškina „Investuok Lietuvoje“ vadovė. Nors Latvijos ir Lietuvos verslo aplinka turi panašumų, stambių kompanijų, tokių kaip „Barclays“ ir „Western Union“, atėjimas į Vilnių kitiems investuotojams rodo pavyzdį, kad sąlygos Lietuvoje yra palankios greitam ir efektyviam darbui.
Vis dėlto nėra šalies be trūkumų. Palyginti jauna lietuviška biurokratinė sistema vis dar nesugeba prisitaikyti prie vakarietiškų efektyvumo standartų. „Beveik iš visų investuotojų gavome nusiskundimų dėl, jų nuomone, nelogiškų biurokratinių procesų, kuriems tvarkyti kartais reikia samdyti atskirus žmones“, – dalijasi patirtimi vadovė, prieš tai užsiminusi apie žemės planavimo leidimų suteikimo komplikuotumą.
M. Dargužaitė tvirtina, kad pa mus įtvirtintas Darbo kodeksas pernelyg griežtai vertina viršvalandžius ir juos kone keturis kartus griežčiau riboja nei numatyta Europos Sąjungos (ES) reglamentuose.
„Modernios įmonės veikia ilgiau nei įprasta darbo diena, todėl gamyba užsiimanti bendrovė, sulaukusi papildomų užsakymų, neturėtų būti priversta atsisakyti papildomų pajamų dėl to, kad iš aukščiau nuleisti reglamentai tai draudžia. Juolab kad ir patys darbuotojai būtų linkę užsidirbti papildomai“, – įsitikinusi pašnekovė.
Politinis spaudimas neišgąsdino
Lietuvoje, kaip ir daugelyje posovietinių šalių, valstybės valdomos įmonės, užuot kūrusios pridėtinę vertę visiems šalies piliečiams, tampa įrankiu pamaloninti rinkimus laimėjusius politikų šalininkus. „Investuok Lietuvoje“ vadovės manymu, valstybės įmonių valdymas turėtų būti patikėtas profesionalams. „Mano manymu, politikai yra idealistai, bet nebūtinai profesionalai ir nebūtinai žinantys, kaip įmonės veikia optimaliai“, – sako ji.
Pašnekovė taip pat pasakoja, kad, skirtingai nei valstybės valdomos įmonės, agentūros, kaip „Investuok Lietuvoje“, susiduria su dar didesne problema – jų veiklos efektyvumo iš esmės neįmanoma išmatuoti. „Kadangi tai yra ne pelno, o rezultatų siekianti agentūra, labai sunku išmatuoti efektyvumą, – teigia vadovė. – Atėjusi čia dirbti pastebėjau, kad efektyvumas nebuvo matuojamas. Išanalizavus paliktus projektus, paaiškėjo, kad kone trečdalis jų buvo mirę.“
Investicijų pritraukimo apsukas sėkmingai didinančios agentūros vadovė pasakoja apie sudėtingą efektyvumo vertinimo procesą, kurį atėjus į agentūrą reikėjo sukurti nuo nulio. Kiekvieno „Investuok Lietuvoje“ darbuotojo efektyvumas matuojamas preciziškai. Taip siekiama kuo tikslingiau naudoti mokesčių mokėtojų lėšas.
Paklausta, ar pavasario įvykiai, kai dėl kaltinimų neefektyvia veikla iš „Verslios Lietuvos“ vadovo posto buvo priverstas pasitraukti Paulius Lukauskis, nepalietė ir jos, M. Dargužaitė atsako, kad spaudimo netrūko. „Buvo liūdna matyti, kad visos viešos ataskaitos ir gerėjantys rezultatai tiesiog ištirpo prieš politinių jėgų norą postuose išvysti sau artimus žmones“, – susirūpinimą išreiškia vadovė.
Vis dėlto ji nepraranda optimizmo ir teigia, kad viešumas padėjo atlaikyti spaudimą. „Kol nebuvo viešumo, ši problema egzistavo, tačiau šioje vietoje ir pasireiškia demokratija“, – džiaugiasi M. Dargužaitė.
