„Ne aš vadovauju šitam procesui, todėl kažkokių naujienų negaliu dabar pasakyti. Žinau, kad procesas vyksta, kai bus kažkas padaryta, tai bus padarytas pranešimas iš savininkų pusės. (...) Turbūt, kad šį mėnesį turėtų įvykti“, - BNS sakė I.Paleičikas.
Verslininkas paneigė, kad pirkėjas yra jis ar jo šeimos kontroliuojamos įmonės. I.Paleičikas su žmona valdo „Vaizgos“ grupę, kuriais priklauso prekės ženklų „Luktarna“, „Baltic Petroleum“ ir „Lukoil“ degalinės, be to, I.Paleičiko sūnus Andriejus vadovauja bendrovei „Spectator NT“, kuri valdo „Baltic Petroleum“ degalines.
„Ne, tikrai aš ne pirkėjas. (...) Ne, ir sūnus ne pirkėjas“, - tvirtino I.Paleičikas.
Jis teigė negalintis atskleisti „Lukoil Baltijos“ pirkėjo: „Kai bus parduota, sužinosit visi, ne mano turtas, ne aš pardavinėju, negaliu komentuoti“.
Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume penktadienį bus įregistruota „Lukoil Baltijos“ akcijų emisija. Kai kurių rinkos dalyvių teigimu, tai yra vienas iš signalų, jog artėjama link su įmone susijusio sandorio.
Pagal nuo 2015 metų pradžios galiojančią tvarką, sandorius, kai parduodama daugiau kaip 25 proc. įmonės įstatinio kapitalo arba sandorio vertė yra didesnė nei 14,5 tūkst. eurų, būtina registruoti notariškai. Taip siekiama užkirsti kelią apsimestiniams sandoriams, nelegalių pinigų cirkuliavimui, taip pat nustatyti realų nuosavybės į akcijas perdavimo momentą.
Siekiant išvengti šios prievolės, kuri taip pat yra susijusi ir su papildomomis išlaidomis (vien užmokestis notarui gali siekti iki maždaug 5,8 tūkst. eurų), dalis įmonių naudojasi Civiliniame kodekse numatyta išimtimi ir akcijų apskaitą perduoda finansų maklerio įmonėms ar bankui bei užsiregistruoja centriniame vertybinių popierių depozitoriume. Tokiu atveju nėra būtina sandorį patvirtinti notarų biure.
Rusijos „Lukoil“ prezidentas Vagitas Alekperovas praėjusių metų pabaigoje teigė, kad „Lukoil“ degalinių tinklas Latvijoje ir Lietuvoje yra parduodamas dėl, pasak jo, antirusiškų nuotaikų Lietuvoje ir Latvijoje.
Pernai birželį kompanija pasitraukė iš Estijos, kur „Lukoil“ degalinių tinklą įsigijo Estijos prekybos degalais operatorė „Olerex“. 2014 metais „Lukoil“ pardavė degalinių tinklus Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Ukrainoje.
„Lukoil Baltija“ šiuo metu koordinuoja Baltijos šalyse veikiančių keturių „Lukoil“ įmonių Lietuvoje, Latvijoje, Suomijoje ir Lenkijoje veiklą.
„Lukoil Baltija“, kuri koordinuoja Baltijos šalyse veikiančių keturių „Lukoil“ specializuotų įmonių Lietuvoje, Latvijoje, Suomijoje ir Lenkijoje veiklą, Lietuvoje, nepatvirtintais duomenimis, turi 76, o Latvijoje - 54 degalines.
Bendrovė 2014 metais gavo 632,8 mln. eurų audituotų pajamų - 13 proc. mažiau nei 2013 metais (728,125 mln. eurų), jos ikimokestinis pelnas smuktelėjo 4,4 proc. iki 3,9 mln. eurų, grynasis - 3,3 proc. iki 3,331 mln. eurų. Jos pajamos iš didmeninės prekybos užpernai siekė beveik 264 mln. eurų, iš mažmeninės - 327 mln. eurų. Pernai dėl sumažėjusio degalinių skaičiaus įmonė tikėjosi dar mažesnės apyvartos.
Konkurencijos taryba pernai skyrė bendrovei dvi 3,74 mln. eurų bendros vertės baudas už tai, kad ji be leidimo iš bendrovių „Okseta“ ir „Lietuvos kuras“ ankstesniais metais įsigijo degalinių.
