Planuojama, kad iki kitų metų baigus Vilniaus mazgo bei Kaišiadorys–Radviliškis atkarpos tinklo statybas jo bendras ilgis sieks 164 kilometrus, kai visą elektrifikacijos projektą apima 363 kilometrai.
Darbus Vilniaus ir Jonavos rajonuose antradienį apžiūrėjęs susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad labiausiai šalyje naudojama geležinkelio linija ją elektrifikavus kursuos šiuo metu perkami elektriniai traukiniai.
„Tai yra strategiškai svarbus valstybei projektas, o šiuo atveju intensyviausiai naudojamo geležinkelio ruožo šalyje elektrifikacija leis užtikrinti žalesnes keliones visiems keleiviams pritaikytais perkamais elektriniais traukiniais“, – ministerijos pranešime sako M. Skuodis.
Viso projekto kontaktinio tinklo darbus numatoma užbaigti iki kitų metų pabaigos, o darbai, susiję su elektros tiekimu ir testavimu, turėtų būti baigti 2025-aisiais.
Be kontaktinio tinklo statybos projektas apima šešių traukos pastočių statybas, jų prijungimą prie „Litgrid“ tinklų bei testavimą, taip pat aštuonių autotransformatorinių statybas.
Bendra projekto vertė siekia apie 411 mln. eurų, jį įgyvendina Ispanijos bendrovių „Elecnor S.A.“ ir „Instalaciones Inabensa S.A.“ konsorciumas.
Baigus projektą bus elektrifikuota 27 proc., o užbaigus ir „Rail Baltica“ – apie 40 proc. geležinkelių tinklo. Europos Sąjungos valstybėse elektrifikuotų geležinkelių vidurkis siekia 54,3 proc.
Anksčiau jau elektrifikuoti trys ruožai – Vilnius–Kaunas, Lentvaris–Trakai ir Vilnius–Kena. Lietuvoje geležinkelių tinklas yra vienas mažiausiai elektrifikuotų Europoje ir sudaro 8 proc. viso šalies tinklo (152,4 km).
