Po LRT tarybos posėdžio šią informaciją žurnalistams patvirtino jos pirmininkas Eugenijus Valatka.
Jo teigimu, birželio 20 d. taryba rinksis iš naujo. Tačiau nauji vadovo rinkimai esą galimai vyks jau tik rugsėjo mėnesį.
„Mes labai detaliai nagrinėjome tiek kandidatų programas, tiek diskutavome būtent apie vieno ir kito kandidato privalumus ir vėlgi teigiamas savybes eiti šias pareigas. <...> Patys kandidatai turėjo vėlgi jie turėjo laiko išsamiau susipažinti su LRT veikla ir pristatyti savo programas išsamiau.
Pati atmosfera buvo konstruktyvi ir diskusijos išsamios – klausimai, atsakymai“, – apie tarybos posėdį, kuriame antrą kartą nesėkmingai buvo renkamas LRT vadovas, kalbėjo E. Valatka.
Jo teigimu, generalinis direktorius nebuvo išrinktas per du slaptus balsavimus, kuriuos numato dabartinė vadovo rinkimų tvarka.
„Kalbant apie pačia procedūrą visiškai būtų logiška, kad kandidatai susitiktų ir su LRT darbuotojais, vyktų diskusijos, debatai“, – kalbėjo pirmininkas.
Jis nenorėjo atsakyti į klausimą, ar dabartinė LRT taryba turėtų atsistatydinti. Esą pokyčiai negali būti staigūs.
„Diskutuosime ir ieškosime konsensuso“, – apie galimus sprendimus šioje situacijoje svarstė E. Valatka pripažinęs, kad vadovauti pretenduojantys kandidatai nebuvo susitikę su galimais savo pavaldiniais. Esą tam nepritarė pati taryba.
Toliau laikinąja LRT vadove bus Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Pirmą kartą neišrinko
Kaip jau skelbta kovą vykę pirmieji visuomeninio transliuotojo rinkimai irgi nepavyko.
Tuo metu iš šešių kandidatų buvo išryškėję du lyderiai – 5 metus LRT direktore dirbusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos ekspertas Aistis Zabarauskas.
Tačiau kiekvienam iš jų surinkus lygiai po pusę iš LRT tarybos narių balsų, buvo paskelbti nauji rinkimai. Juose kandidatai turėjo pristatyti savo programą ir atsakyti į tarybos narių klausimus.
Taryba sudaroma iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų 6 metų kadencijai. Tarybos narys pareigas eiti gali ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės.
Tarybą sudaro: 4 prezidento paskirti asmenys; 4 Seimo paskirti asmenys (2 skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4 narius (po 1) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Tarybos nariai skiriami juos skiriančių institucijų nustatyta tvarka.
Šiuo metu tarybai vadovaujantį Kauno technologijos universiteto rektorių E. Valatką delegavo Švietimo taryba.
Jo pavaduotoja yra Irena Vaišvilaitė. Taryboje taip pat dirba Seimo deleguoti Renaldas Gudauskas, Deimantas Jastramskis, Laura Matjošaitytė, Juozas Pabrėža, prezidento deleguoti Giedrė Švedienė, Mindaugas Jurkynas, Norbertas Černiauskas, Renata Šerelytė-Mendeikienė, taip pat visuomeninių organizacijų deleguotas atstovai Darijus Beinoravičius ir Jonas Staselis.
Pasitikėjimas pastaruoju metu sumažėjo
Nuo 2019 m. iki 2022 m. LRT finansavimas padidėjo nuo 43,6 mln. eurų iki 57,5 mln. eurų. Nors reklama šioje viešojoje įstaigoje draudžiama, pernai iš jos gauta 2,4 mln. eurų. Juos LRT leidžia savo pačios nustatyta tvarka – pvz., vadovų atlyginimų priedams.
er pastaruosius ketverius metus LRT televizijos auditorijos dalis sumažėjo nuo 13,1 proc. iki 12,8 proc., o radijo auditorija beveik nepasikeitė. Tokie rodikliai yra daug mažesni, nei planuoti, kurie buvo patvirtinti LRT tarybos.
Pasitikėjimas LRT, kaip žiniasklaidos priemone, pastaruoju metu nuolat mažėjo. Jei 2019 m. visuomeninį transliuotoją teigiamai vertino 75 proc. gyventojų, tai pernai – 72 proc.
Praėjusiais metais tik 35 proc. Lietuvos gyventojų LRT laikė objektyvia.
Pastaruoju metu, viešoji įstaiga atskleidžia vis mažiau informacijos apie savo veiklą. Pavyzdžiui, anksčiau ji viešai skelbdavo visų tarybos posėdžių protokolus. Iš jų buvo aišku, kaip ir dėl ko priimami sprendimai, pvz., skirti premijas generalinei direktorei ar jos pavaduotojui.
Tačiau dabar protokolai neskelbiami, tėra formali informacija apie tarybos priimamus nutarimus, pvz., pritarti kokiam nors dokumentui arba nepritarti, net neatskleidžiant to dokumento turinio.
A. Zabarauskas yra vadovavęs viešųjų ryšių agentūrai, dirbęs prezidento Gitano Nausėdos patarėju. Prieš tapdama LRT vadove M. Garbačiauskaitė-Budrienė buvo „Delfi“ vyriausioji redaktorė.
Šiuo metu LRT turi 683 darbuotojus. Vidutinis jų darbo užmokestis yra 2582 eurai neatskaičius mokesčių arba 1572 eurai į rankas.
