Šiandien vykstančioje progreso konferencijoje „Login 2013” personalo ekspertai pripažino, kad šiuo metu informacinių technologijų (IT) rinka Lietuvoje išgyvena aukso amžių. Didžiausias galvos skausmas ir trukdis tolesnei plėtrai – darbuotojų trūkumas, o labiausiai trūksta kvalifikuotų programuotojų.
Šiuo metu Lietuvoje dirba daugiau kaip 20 tūkst. IT specialistų, dar 4,5 tūkst. studijuoja IT programas aukštosiose mokyklose – tokiais skaičiais prieš pasaulį didžiuojasi tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“. Planuojama, kad iki 2015 m. IT, lazerių, bio- ir nanotechnologijų bei medžiagų mokslo pramonė sukurs 25% viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir sudarys 80% eksporto.
„IT įmonės Lietuvoje demonstruoja puikius rezultatus – joms šiuo metu aktualu suvaldyti plėtrą, nes eksportas auga, užsakymų daugėja, tačiau sunku rasti patyrusių ir reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, kurie galėtų šiuos užsakymus atlikti“, – sako Laura Duksaitė-Iškauskienė, vienos didžiausių Lietuvoje tiesioginės darbuotojų atrankos bendrovės „Master Class Lietuva“ vadovė, moderavusi ekspertų diskusiją „Programuotojas už ketvirtį milijono“ konferencijoje „Login 2013“.
Specialistai pripažino, kad dėl didelės paklausos ir specialistų trūkumo, pastaruoju metu sparčiai auga ir programuotojų darbo užmokestis.
„Patyręs programuotojas gali uždirbti 7-12 tūkst. litų į rankas, o tai dažnai yra didesnis darbo užmokestis nei IT projektų vadovo“, – įvardija tiesioginės darbuotojų paieškos specialistė.
Pasak jos, įmonėms darosi sunku mokėti tokį didelį darbo užmokestį patyrusiems programuotojams, kurie yra svarbūs, tačiau tik vieni iš būtinų komandos narių įgyvendinant projektus, ir tai mažina bendrą Lietuvos IT įmonių konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Vis dėlto dar didesne problema tampa darbuotojų trūkumas, nes įmonėms apskritai vis sunkiau sekasi susirasti reikalingos srities programuotojų, kurie norėtų keisti darbą ar įsidarbinti pas juos.
„Poreikis didelis, o patyrusių specifinės srities specialistų skaičius auga negreitai, nes kvalifikuoti programuotojai užauginami negreitai – reikia ne tik įgyti specifinių žinių, bet ir sukaupti didelį patirties bagažą bei nuolat tobulėti“, – pabrėžia L.Duksaitė-Iškauskienė.
Dar viena tendencija, kuri pastaruoju metu pastebima IT specialistų darbo rinkoje – nemaža dalis programuotojų nusprendžia dirbti laisvai samdomais specialistais ir atsisako samdomo darbo.
„Tokie specialistai teikia programavimo paslaugas užsienio klientams ir lietuviškos įmonės negali naudotis jų paslaugomis, nes jie yra dar brangesni arba visai nenori dirbti Lietuvos rinkoje“, – pasakoja tiesioginės darbuotojų atrankos specialistė.
L.Duksaitės-Iškauskienės teigimu, vienas iš galimų sprendimų – programuotojų atsivežimas iš trečiųjų šalių, kurios nėra Europos Sąjungos narės ir kurių piliečiai negali patys laisvai atvykti ir įsidarbinti Lietuvos įmonėse patys. Ekspertės skaičiavimu, iš trečiųjų šalių atvykstantys siauros kvalifikacijos darbuotojai sudarytų mažiau nei šimtą per metus ir tai ženkliai pagerintų IT įmonių ir viso sektoriaus situaciją.
„Kai kurios bendrovės jau naudojasi tokia galimybe ir kviečiasi programuotojus iš Ukrainos, Baltarusijos ar kitų ne Europos Sąjungos šalių. Tokia darbuotojo paieška užtrunka ilgiau, nei ieškant namų rinkoje, tačiau naujasis kolega yra lojalesnis, jis įmonei suteikia platesnį akiratį, naują priėjimo kampą ir gali tapti visos įmonės konkurenciniu pranašumu“, – pabrėžia L.Duksaitė-Iškauskienė.
Paprastai kviečiami kandidatai noriai sutinka atvykti dirbti į Lietuvą – juos vilioja galimybė gauti ilgalaikę vizą ir netrukdomai pakeliauti po Europą. Leidimas dirbti ir gyventi Lietuvoje pirmąkart suteikiamas dvejiems metams. Vėliau leidimą galima pratęsti, jei tokios pačios kvalifikacijos darbuotojų Lietuvoje vis dar trūksta.
