Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) siūlo mažinti privalomą minimalų mėnesinį atlyginimo dydį bent iki 2006/2007 metų dydžio ir padėti išsaugoti ir kurti naujas mažai apmokamas darbo vietas ir taip mažinti nedarbo lygį Lietuvoje.
Tuo metu, kai ekonomika, lyginant su praėjusių metų II ketvirčiu, susitraukė 20 proc., o darbo ieško 228 tūkst. darbingo amžiau žmonių, minimalios algos stabilumas neleidžia efektyviai sumažėti nedideliems atlyginimams ir verčia, užuot sumažinus atlyginimą, atleisti darbuotojus ar tartis dėl algos vokelyje, teigia LLRI ekspertai.
Sumažėjus prekių ir paslaugų paklausai užsienio ir vidaus rinkose verslas persiderėjo dėl atlyginimų dydžio su gaunančiais daugiau už MMA, tačiau gaunantiems MMA, mažiau pasiūlyti neleidžia įstatymas. Sumažėjus biudžeto įplaukoms valdžia pati skatina taupiau išsiversti iš biudžeto algas gaunančius darbuotojus ir mažiausias pajamas gaunančius pensininkus – mažinamos iš biudžeto mokamos algos ir rengiamasi mažinti pensijas.
„Minimalios algos sumažinimas saugotų darbo vietas ir sudarytų paskatas naujoms darbo vietoms rastis. Minimalios algos sumažinimas padėtų išlaikyti bent dalį darbo vietų, kurioms kyla grėsmė. Aišku, minimalios algos mažinimas būtų pavėluotas, nes didelė dalis darbuotojų jau atleisti. Tačiau kiekviena nauja darbdavio kalkuliacija – kiek galėsiu parduoti prekių, o už jas gautas lėšas sumokėti darbuotojams? – galėtų baigtis darbuotojų naudai, paskatos atleisti mažėtų“, - siūlymą komentuoja LLRI viceprezidentas.
Jeigu minimalios algos dydis būtų sumažintas iki 600 Lt, tai, pavyzdžiui, vienu atveju, leistų nedidinant darbo užmokesčio fondo vietoje 4 uždirbančių MMA, įdarbinti 5 darbuotojus, kai įmonė rastų paklausą pigesnei produkcijai; kitu atveju, gali sumažėti atleistinų darbuotojų skaičius. Vyriausybei teigiant, kad Lietuvos ekonomika susitraukė į 2006-2007 metų lygį, MMA būtina sumažinti bent iki 600 Lt (MMA buvo 600 Lt nuo 2006 metų liepos 1 d. iki 2007 liepos 1 d.)
Minimalios algos mažinimas yra pagalba žmonėms, kurie rizikuoja prarasti darbą. Be jokios abejonės, išgyventi iš minimalios algos, gaunant tik ją, yra sudėtinga, tačiau dažniausiai alternatyva tokia - arba minimali alga, nelegalios arba jokių pajamų. Mažesnė minimali alga leistų darbo rinkoje išlikti žemesnės kvalifikacijos, mažesnės patirties darbuotojams.
„Minimalios algos sumažinimas nuleistų kartelę naujų darbo vietų kūrimui. Tai signalas, kad galima imtis projekto prognozuojant mažesnes išlaidas darbo užmokesčiui. Tai ženklas, kad darbo vieta kainuoja pigiau ir už sumą, kuria „neįpirko“ darbuotojo, dabar jau galima ieškoti žmogaus“, - sako G. Kadziauskas.
Anot jo, dar didesnės reikšmės darbo vietų kūrimui rinkos netikrumo sąlygomis, kuriomis, verslas dar tik testuoja ar jau yra paklausa norimam gaminti produktui ar paslaugai, turėtų darbo santykių reglamentavimo atpalaidavimas. Toks, kuris leistų lengviau ir priimti, ir atleisti darbuotojus. Jeigu būtų sumažintos darbuotojų atleidimo sąnaudos, greičiau ir gausiau rastųsi darbo vietų.
Lietuva turėjo ir turės problemų su ilgalaikiais bedarbiais. Ilgalaikių bedarbių, kuriems iki 25 metų, ir jie neturi darbo ilgiau nei 12 mėnesių – metų pradžioje buvo 3720, o rugsėjo mėnesį 20673. Minimalios algos mažinimas visada yra pagalba grupėms, kurioms sunkiau sekasi darbo rinkoje net ir augimo laiku – žmonėms, neturintiems darbo patirties ar specialybės, žmonėms, kurie ilgai nebuvo darbo rinkoje: moterims po vaiko auginimo atostogų ar asmenims po įkalinimo. Prie jų įdarbinimo sunkumo prisideda ir taikomos privilegijos.
„MMA sumažinimas yra tinkama ir efektyvi priemonė padėti sunkioje padėtyje atsidūrusiems žmonėms ir įmonėms. MMA sumažinimas sumažintų skurdą ir nedarbą“, - teigia LLRI viceprezidentas Giedrius Kadziauskas.
