Anot jo, poveikis uostui yra dvigubas tuomet, kai Lietuvos įmonės nesiryžta importuoti žaliavų, ir vėliau dėl to į JAV neiškeliauja lietuviška produkcija.
„Žemaitijoje arba Klaipėdos regione esanti viena kompanija, kuri gamina produkciją iš metalo, nesiryžo vis dėlto importuoti savo žaliavos produkcijai, nes abejojo, ar suspės realizuoti produkciją esant dabartiniams muitams“, – trečiadienį žurnalistams sakė LJKKA prezidentas ir Klaipėdos jūrų krovos kompanijos „Bega“ generalinis direktorius L. Rimkus
„Ši pasiutpolkė tikrai daro poveikį visiems mums ir darys dar kurį laiką, kol atsiras stabilumas“, – pridūrė LJKKA vadovas.
Savo ruožtu LJKKA viceprezidentas ir Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika teigė, jog dėl neapibrėžtumo kol kas sudėtinga prognozuoti, kas gali įvykti, tačiau neatmeta galimybės, jog šalies verslai turės ieškoti kitų rinkų.
„Manau, kad visi išgyvena tokį neapibrėžtumo laikotarpį ir vertina, kas gali įvykti, galvoja ir svarsto galbūt, ar susitaikyti su muitais ir su pabrangusia produkcija Amerikoje, ar galvoti apie alternatyvas ir skaidyti rizikas (...). Galbūt reikės ieškoti alternatyvių rinkų“, – kalbėjo V. Šileika.
Jo teigimu, pagerėjus diplomatiniams santykiams su Kinija, Lietuvos verslas galėtų iš naujo atrasti Kinijos rinką ir jos eksporto galimybes.
BNS rašė, jog balandžio 9 dieną, kai turėjo įsigalioti 20 proc. muitas iš ES valstybių į JAV importuojamoms prekėms, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Trampas) savo plataus masto tarifams paskelbė 90 dienų pertrauką, nustatydamas visoms šalims, išskyrus Kiniją, 10 proc. bazinį dydį.
D. Trumpo visuotiniai muitai Kinijai sudaro 145 procentus.
LJKKA duomenimis, Klaipėdos uosto krova pirmąjį šių metų ketvirtį augo 15 proc. iki 9,75 mln. tonų (2024 metų sausį-kovą – 8,48 mln. tonų).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
