Lietuvos bankas paskelbė visuomenės nuomonės tyrimą, kuriame atskleidė, kokiomis finansines paslaugas teikiančiomis įstaigomis žmonės pasitiki, o kuriomis nepasitiki. Kaip jau tapo įprasta šį rudenį, dėmesys nukrypo į vartojimo kreditus, pavadintus „greitaisiais kreditais“, nes visuomenė, remiantis LB apklausa, jų davėjais nepasitiki labiausiai.
Dar vienas neatsitiktinis nokdaunas kreditavimo verslui prieš paskutinį Vartojimo kredito įstatymo Seime raundą, tarsi šaukte šaukiantis – visuomenę kreditai gąsdina ne mažiau nei stotelėje laukiančius žmones pro šalį riedantis BMW.
Naudojasi nedidelė dalis
Lietuvos banko pateikta statistika nėra objektyvi. Pirma, smulkiaisiais vartojimo kreditais naudojasi 15 proc. šalies gyventojų. 85 proc. Lietuvos pilnamečių vartotojų nėra su jais tiesiogiai susidūrę ir nuomonę apie šį sektorių galėjo susidaryti tik iš nuosekliai tendencingai formuojamos neigiamos visuomenės nuomonės.
Net tuose anoniminiuose laiškuose, kurie nuolat pasiekia redakcijas ir Seimo narių pašto dėžutes, retai istoriją pasakoja pats veikėjas, o dažniausiai sakoma, kad tai nutiko pažįstamam, draugui, tolimam giminaičiui ar dar kažkam.
Paklauskite gatvėje bet kurio sutikto žmogaus, ką jis mano apie „greituosius kreditus“ ir jis išpyškins tai, ką nuolat perša Lietuvos bankas. Paklauskite, ar jam pačiam teko tai išgyventi? Atsakymas greičiausiai bus – ne.
Aš verčiau susirūpinčiau bankų reikalais, nes jų paslaugomis nori nenori naudojasi visi pilnamečiai šalies gyventojai, o pasitiki tik mažiau nei pusė respondentų. Iš jų 16 proc. pripažįsta, kad tiesiog neturi kito pasirinkimo. Tuo tarpu nepasitikinčių yra tik keliais punktais mažiau.
Visgi pristatant apklausą pabrėžiama, kad bankai yra tos institucijos, kuriomis visuomenė pasitiki gerokai labiau nei kredito unijomis ir vartojimo kreditų bendrovėmis.
Akivaizdu, kad retas iš mūsų yra ar buvo kredito unijos klientu. Todėl, kaip ir vartojimo kreditai, taip ir kredito unijos susiduria su lygiai ta pačia problema – žmonių nežinojimu ar informacijos trūkumu apie paslaugas. Toks ir rezultatas – visiškai arba iš dalies kredito unijomis nepasitiki 53 proc. apklaustųjų.
Veikia tarptautinės kompanijos
Dalis LSVKA narių – tarptautinės kompanijos, turinčios netgi bankines licencijas ir paslaugas teikiančios ne tik daugelyje Europos šalių, bet ir kituose žemynuose.
Kai kurios iš jų yra išleidusios vertybinius popierius. Biržoje kotiruojamoms bendrovėms keliami labai aukšti verslo skaidrumo standartai, tuo tarpu įmoniųinvestuotojams svarbi verslo filosofija ir rinkos perspektyvos.
Nedidelės pinigų sumos žmonėms padeda išspręsti laikinas finansines problemas. Esant smulkių kreditų poreikį liudija daromas didžiulis užklausų dėl kreditų suteikimo visose šalyse skaičius.
Vyrai ir moterys skolinasi maždaug vienodai, pagrindiniai skolinimosi tikslai yra trys – ilgalaikiai pirkiniai, pavyzdžiui, buitinė technika, mokamos medicinos paslaugos ir, ypač rudenį, išlaidos komunalinėms paslaugoms. Lietuvos banko gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, jog 8 proc. Lietuvos gyventojų šios finansinės, greitai teikiamos paslaugos, yra aktualios.
Lietuvoje visuomenės nusiteikimas prieš „greituosius kreditus“ yra vienas kategoriškiausių, palyginti su kitomis Europos šalimis. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, kur ši paslauga vadinama „Paydayloan“, suprantama ir yra normalu pasiimti kreditą pritrūkus pinigų iki atlyginimo. Niekas už tai nesmerkia nei žmonių, nei verslo.
Nepasitiki finansų sistema
Pažvelgus į visą paveikslą, kurį atskleidė Lietuvos banko tyrimasmatyti, jog Lietuvoje tik mažiau nei pusė visuomenės pasitiki finansinių paslaugų teikimo ekosistema – bankais, kredito unijomis, vartojimo kredito bendrovėmis.
Esu tikras, kad pasitikėjimas finansinių paslaugų sektoriuje yra gyvybiškai svarbus finansiniam šalies stabilumui ir ekonominei raidai. Deja, Lietuvoje iki šiol matome priešingą vaizdą.
Liutauras Valickas, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) prezidentas
