163 km ilgio „LitPol Link“ elektros perdavimo linija sujungė Alytų ir Elko miestą šiaurės rytų Lenkijoje. Lietuvoje oro linijos trasa driekiasi 51 km per Alytaus ir Lazdijų rajonus. Nepilnai pusantrų metų dvejose valstybėse trukę darbai buvo baigti, kai prie paskutinės atramos iš Lietuvos pusės jungties laidus prijungė rangovas A.Žilinskio ir ko UAB, o iš kaimynų pusės – lenkų rangovai, Varšuvos įmonių konsorciumas.
“Mums tai buvo sudėtingas, tačiau jau įprastas darbas. O susitikimas su lenkų statytojais prie paskutinės atramos privertė pajusti šio tarptautinio projekto mastą. Kaip sakoma, iškirtome langą į Europą. Prieš kurį laiką pastatėme “NordBalt” projekto atkarpą - 89 kilometrų ilgio 330 kV oro liniją Klaipėda – Telšiai. Ten buvo statomos 30 metrų aukščio atramos. Tuo tarpu “LitPol Link” jungčiai reikėjo montuoti net 50 metrų aukščio atramas”, - sakė A. Žilinskio ir ko UAB energetikos departamento direktorius Tomas Urbonas.
“LitPol Link” trasos Lietuvoje statytoja A.Žilinskio ir ko UAB atskleidė ir didžiulo masto statybos techninių detalių. Lietuvos pusėje nutiesta daugiau nei 900 kilometrų laidų, kuriuos laiko 150 atramų – visi šie elementai sveria net kelis tūkstančius tonų. Laidus oro linijoms tiekė Turkijos kompanija, tuo tarpu metalo konstrukcijos atramoms montuoti buvo užsakytos Donecko (Ukraina) įmonėje.
Laiku gauti projektui įgyvendinti reikalingas metalines atramas iš Donecke esančios gamyklos buvo itin sudėtinga, nes konstrukcijų gamintojai pateko į Ukrainos pajėgų vykdomos antiteroristinės operacijos teritoriją. Rangovui bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamentu, reikalingas medžiagas teko pargabenti ypatingos skubos tvarka. Didelių pastangų dėka buvo pašalintos ir savalaikiam projekto įgyvendinimui iškilusios grėsmės.
“LitPol Link” trasos Lietuvos pusėje nuolat dirbo apie 70 rangovo darbuotojų. Statybų aikštelėse be įprastos technikos prireikė galingų poliakalių ir iki 300 tonų keliamosios galios kranų, galinčių atramą pakelti net į 60 metrų aukštį.
“Montuotojams dirbti teko kalvotose ir molingose vietovėse, todėl sunkiasvorei technikai privažiuoti privalėjome įrengti daug laikinų privažiavimo kelių. Trasos darbų sparta itin priklausė ir nuo oro sąlygų – užkelti atramas ir pritvirtinti jas prie polių galima buvo tik ramiomis nevėjuotomis dienomis. Subjurę orai dažnai stabdydavo montuotojų brigadų darbą”, - teigė T.Urbonas.
Viena netikėčiausių užduočių buvo susijusi su į Lietuvos raudonąją knygą įrašyto augalo Raudonosios gegūnės, dar vadinamos lietuviškąja orchidėja, išsaugojimu.
“Gamtosaugininkai rekomendavo drėgnoje pievoje augančias lietuviškąsias orchidėjas persodinti per saugų atstumą nuo būsimos statybų aikštelės. Todėl augalai buvo iškasti su visais gumbais, pernešti ir persodinti į toje pačioje pievoje parengtą sodinimui tinkamą šlapią dirvą”, - apie netikėtus iššūkius pasakojo A. Žilinskio ir ko UAB darbų vadovas Audrius Žičkus.
Lapkričio gale “LitPol Link” jungtimi pirmąkart istorijoje iš Lietuvos į Lenkiją pradėjo tekėti elektra – prasidėjo naujosios tarptautinės jungties sistemos bandymai. Gruodžio pradžioje iš Lenkijos gauta elektra jau buvo prekiaujama elektros biržos „Nord Pool Spot“ Lietuvos prekybos zonoje. „LitPol Link“ jungtį sudaro elektros perdavimo oro linija, transformatorių pastotės abiejose jungties pusėse ir nuolatinės srovės keitiklio stotis prie Alytaus. Jungties statybos rangovams taip pat teko rekonstruoti ir Alytaus 330/110/10 kV transformatorių pastotę.
Pirmą kartą Lietuvos ir Vakarų Europos elektros infrastruktūras sujungusia oro linija elektra abiem kryptimis galės tekėti net iki 500 MW galia.
