„Praėjusį ketvirtadienį vėjo jėgainės pasiekė rekordinę valandinę generaciją, tačiau jau šeštadienį šis rekordas buvo pagerintas – 20 valandą fiksuota net 1053 MW gamyba. Šeštadienis buvo itin vėjuotas, todėl vidutinė visos dienos vėjo generacija siekė daugiau nei 1 GW. Vėjuoti orai praėjusią savaitę lėmė, kad net 67 proc. viso Lietuvos suvartojimo padengė vietinė gamyba. Dėl to elektros kainos Lietuvoje mažėjo, nepaisant to, kad importo pajėgumai iš Suomijos yra stipriai apriboti. Estijos–Suomijos jungtis „EstLink 2“ sugedo sausio 26 d. ir gali būti remontuojama iki kovo 1 d.“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Skelbiama, kad elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 6 proc. nuo 278 GWh iki 261 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 67 proc. šalies elektros energijos suvartojimo.
Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 176 GWh elektros energijos – 19 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 147 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba augo 26 proc. nuo 95 GWh iki 119 GWh. Šiluminės elektrinės generavo 17 proc. mažiau, nei savaitę prieš tai, jų gamyba sumažėjo nuo 24 GWh iki 20 GWh.
Hidroelektrinių gamyba išaugo 12 proc. – nuo 14 GWh iki 16 GWh. Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 68 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 11 proc., hidroelektrinės – 9 proc., o kitos elektrinės – 12 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 36 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 20 proc., nuo 176 GWh iki 142 GWh.
Diferencijuojant šalies importą, 82 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 4 proc. – iš Latvijos ir likę 13 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 21 proc. nuo 37 GWh iki 44 GWh. 60 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o 40 proc. į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 30 proc. Lenkijos kryptimi ir 23 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.