„Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės „Elering“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „Litgrid“ toliau atlieka izoliuoto darbo bandymą prieš sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais“, – rašoma šeštadienio vakarą išplatintame pranešime.
„Litgrid“ praneša, jog šeštadienį buvo baigti dažnio valdymo testai, reikalingi, siekiant patikrinti Baltijos šalių elektros sistemų stabilumą esant trikdžiams – buvo įjungiami ir išjungiami elektros gamybos įrenginiai, stebima šių veiksmų įtaka sistemos dažniui. Be to, bandymo metu buvo laikinai atsijungęs ir vėliau vėl įsijungė Elektrėnų komplekso kombinuoto ciklo blokas.
Tiesa, „Litgrid“ teigimu, į neplanuotą atsijungimą sistema sureagavo taip pat sėkmingai, kaip ir į kitus bandymus, elektros tiekimas išliko stabilus.
„Tai galima laikyti papildomu bandymu, kuris parodo Baltijos šalių operatorių pasiruošimą valdyti sistemą. Sekmadienį ryte bus atliekami įtampos valdymo bandymai“, – teigiama pranešime.
Nurodoma, jog pastarąją valandą suminė elektros gamyba Baltijos šalyse siekė 3263 MW, suminis vartojimas 3471 MW. Likusi dalis užtikrinama jungtimis su Suomija, Švedija ir Lenkija.
ELTA primena, kad iki šiol kartu su Rusija ir Baltarusija posovietinėje IPS/UPS elektros energetikos sistemoje veikusios Baltijos šalys šeštadienio rytą žengė strateginį žingsnį energetinės nepriklausomybės link ir atsijungė nuo BRELL žiedo. Vėliau savaitgalį jos taps kontinentinės Europos sinchroninės zonos dalimi.
Atsijungusios nuo BRELL, Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorės pradėjo bendrą izoliuoto darbo bandymą. Pastarasis truks iki 14 valandos sekmadienį, jo metu bus vykdomi 8 sistemos atsparumo įvairiems trikdžiams bandymai.
Nors elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022-ųjų, iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos, todėl atsijungimas nuo rusiškos sistemos tai leis daryti nepriklausomai ir savarankiškai, didinant regiono energetinį saugumą ir sudarant galimybes šalims savarankiškai rūpintis savo energetikos sistemomis.
Visas sinchronizacijos procesas kainavo maždaug 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1,2 mlrd. eurų arba 75 proc. visų kaštų padengė Europos Sąjunga (ES).
Sklandžiam perėjimui į kontinentinės Europos elektros sistemą Lietuvoje jau veikia Telšių ir Alytaus sinchroniniai kompensatoriai, o trečiąjį Neries kompensatorių planuojama paleisti pavasarį. Latvijoje ir Estijoje taip pat veikia po tris kompensatorius.
Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
