Rugsėjo 2–8 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo penktadaliu nuo 116 iki 93 eurų už megavatvalandę. Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, o Estijoje ji buvo 92,4 Eur/MWh.
„Praėjusios savaitės pradžioje susiformavo aukštos valandinės elektros kainos, antradienio vakare jos siekė ir 500 Eur/MWh. Tačiau likusi savaitės dalis buvo itin vėjuota, todėl elektros kainos kiekvieną dieną sparčiai mažėjo. Sekmadienį vidutinė dienos kaina siekė vos 23 Eur/MWh. Prie mažesnių kainų taip pat prisidėjo sėkmingai užbaigti „EstLink 2“ tarpsisteminės elektros jungties remonto darbai, kurie truko nuo sausio mėnesio. Šis Suomiją ir Estiją jungiantis kabelis į Baltijos šalis leido importuoti 44 proc. daugiau energijos iš Suomijos nei prieš savaitę“, – pranešime teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
„Litgrid“ atstovė taip pat pažymėjo, kad rugsėjo 9-ąją dėl didelės vėjo ir saulės gamybos vidutinė paros elektros kaina siekia 5 eurus už megavatvalandę (MWh).
„Šiandien, pirmadienį, Lietuvoje ir Šiaurės šalyse susiformavo dar mažesnės elektros kainos nei savaitgalį. Dėl planuojamos itin didelės vėjo ir saulės elektrinių gamybos, Lietuvoje vidutinė paros kaina siekia vos 5 Eur/MWh. Tai mažiausia elektros kaina darbo dieną šiemet“, – pridūrė ji.
Daugiausia elektros energijos gamino vėjo elektrinės
Tuo metu elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę liko panašiame lygyje, kaip ir prieš savaitę – 219 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino du trečdalius šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 146 GWh elektros energijos, tai yra 10 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 133 GWh.
„Litgrid“ duomenimis, daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo dvigubai nuo 26 iki 53 gigavatvalandžių (GWh). Saulės jėgainių gamyba išliko tokia pati – 46 GWh. Hidroelektrinių generacija sumažėjo 29 proc. – nuo 20 iki 14 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino 25 proc. mažiau nei praėjusią savaitę, jų gamyba sumažėjo nuo 28 iki 21 GWh. Kitos elektrinės pagamino 11 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo jėgainės generavo 36 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės – 32 proc., hidroelektrinės – 10 proc., šiluminės elektrinės – 14 proc., o kitos elektrinės – 8 procentus.
Pagal importo ir eksporto santykį, 40 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 1 proc. Diferencijuojant šalies importą, 71 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 12 proc. importuotas iš Latvijos, o likę 17 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 28 proc. nuo 36 GWh iki 47 GWh. 43 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 57 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 45 proc. Lenkijos kryptimi ir 29 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 93 proc. Lietuvos kryptimi.
