Smunkant pragyvenimo lygiui, gyventojai rūpinasi, kad užtektų pavalgyti rytoj, o ne tolimoje ateityje. Ekspertų nuomone, sunkiu laikotarpiu žmonės rinksis trumpalaikio taupymo priemones.
Ekonomikos ekspertai pripažįsta, kad atlyginimų didėjimas nespėja su augančia infliacija, todėl jaučiamas vartojimo sumažėjimas. Dėl nuolat didėjančių paslaugų ir prekių kainų, ne tik vidutines pajamas gaunantys žmonės priversti taupyti. Vieni taupo atsisakydami gardesnio kąsnio, paslaugos ar pramogos, nes tokiems dalykams tiesiog nebelieka lėšų, kiti - investuoja pinigus, kaupdami „juodai“ dienai.
Lietuvoje, kaip ir kitose posovietininėse šalyse aktyvaus taupymo tradicijos nėra giliai įleidusios šaknis. Tačiau vakar UAB „Aviva Lietuva“ spaudos konferencijoje pristatyto tyrimo „Aviva“: žmonių požiūris į finansines paslaugas 2008“ rezultatai parodė, kad Lietuvoje žmonės pradeda galvoti apie finansinį pasiruošimą sunkesniems laikams.
Daugiausiai finansinėmis paslaugomis linkusios naudotis angliškai kalbančios šalys ir Vakarų Europa, mažiau Azijos bei Rytų ir Vidurio Europos šalys. Lietuvos rezultatai šiek tiek aukštesni nei Turkijos, Lenkijos, Rumunijos ir Rusijos.
Tyrimo duomenimis, lietuviams vidutiniškai tenka po 1,2 draudimo, 0,5 paskolų ir 0,6 taupymo ir (ar) investavimo paslaugų. Pasak Astos Ungulaitienės, „Aviva Lietuva“ generalinės direktorės, 42 proc. lietuvių labiau linkę išlaidauti nei taupyti, tačiau išryškėjo tendencija, kad Lietuvoje kiekviena šeima naudojasi bent viena finansine paslauga. Tyrimas parodė, kad kuo didesnes pajamas gauna žmonės, tuo daugiau pinigų investuoja ir taupo ateičiai. Logiška, kad mažiausiai uždirbantys gyventojai, net ir norėdami, negali skirti bent minimalios sumos taupymui. Tyrimas taip pat parodė, kad šalies gyventojams vis dar svarbiausias būstas - jo įrengimas ar įsigijimas. Mažiausia jų linkę pinigus išleisti atostogoms (3 proc.) ar automobiliui (2 proc.).
A.Ungulaitinės teigimu, tyrimo rezultatai rodo, kad blogėjant gyvenimo sąlygoms atsiranda žmonių polinkis aktyviau pasinaudoti finansinėmis paslaugomis. Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė, LŽ aiškino, kad prastėjant gyvenimo sąlygoms, iš visų finansinių paslaugų žmonės aktyviau gali pradėti domėtis trumpalaikio naudojimo priemonėmis.
„Žmogus pirks šaldytuvą, ne dėl to, kad jam reikia naujesnio ar modernesnio, bet dėl to, kad senasis nepataisomai sugedo ir naujas yra būtinas. Būsto kreditai, kaip ir visi kiti ilgalaikiai planai, ko gero, liks antrame plane, nes jei žmogus neturės ką valgyti šiandien ar rytoj, tai jam tikrai mažiausiai rūpės, kas bus po 30 metų“, - pripažino ekspertė. Jos teigimu, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų - lėšos indėlių sąskaitose turėtų pradėti didėti. „Kad ir koks šiuo metu būtų sunkus laikotarpis, reikia pripažinti, kad lyginant su 2001-2002 metais gyvenimo sąlygos yra daug geresnės.“, - sakė J.Varanauskienė.
Eglė Kapočiūtė
