Anot „Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, KT sprendimas patvirtino anksčiau vežėjų išsakytą nuomonę, kad Vyriausybės nutarimas yra neteisėtas ir mažina transporto įmonių konkurencingumą.
„Nei vienoje užsienio šalyje nėra taikomas koeficientas komandiruočių kompensacijoms apskaičiuoti, ir tai yra vienas iš veiksnių, mažinančių mūsų šalies vežėjų konkurencingumą“, – pranešime sakė Z. Buivydas.
„Būtent todėl vežėjai tampa vis mažiau konkurencingi su kitų šalių vežėjais, kurių valstybėse netaikoma koeficiento sistema, o jų valstybių mokestinė sistema yra subalansuota racionaliai, įvertinus ir verslo aplinką“, – teigė jis.
Pasak aplinkos ministro, tuomet Seimo nario Simono Gentvilo, kuris inicijavo Seimo narių grupės prašymą ištirti 2019-ųjų spalį priimtą nutarimą, nei visuomenei, nei valstybės institucijoms nebuvo galimybės susipažinti su projektu, pateikti siūlymus,
„Dėl staigių pokyčių 7 proc. BVP sukuriančiame sektoriuje reikia tartis atsakingai, o ne priiminėti sprendimus per vieną dieną. Praėjusi Vyriausybė manė esanti visažinė, o šiandien matome to rezultatus – šimtai Lietuvos įmonių savo verslus perkėlė į Lenkiją“, – pranešime sakė S. Gentvilas.
Anot vežėjų, koeficiento padidinimas nuo 1,3 iki 1,65 reikšmingai padidino transporto įmonių mokestinę naštą ir išlaidas, todėl koeficiento sistemos turėtų būti atsisakyta.
„Linava“ tvirtina, kad dėl padidinto koeficiento pernai sausio-rugsėjo mėnesiais transporto sektoriaus įmonės sumokėjo 37 mln. eurų daugiau mokesčių, nei tuo pat metu 2019 metais.
Vyriausybė koeficientą, iš kurio dauginama minimali mėnesio alga (MMA) arba minimalus valandinis atlygis apskaičiuojant dienpinigių (komandiruočių į užsienį kompensacijų), 2019 metų spalio 16 dieną padidino nuo 1,3 iki 1,65.
Dėl šio pakeitimo dienpinigiai nuo 2020 metų pradžios neapmokestinami, jei darbuotojų alga siekia 1,65 MMA. Anksčiau buvo taikomas 1,3 MMA koeficientas.
KT teigimu, Finansų ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) buvo užregistruotas 2019-ųjų spalio 16 dieną, kaip teisės akto projektas, susijęs su 2020 metų valstybės biudžeto projektu. Tą pačią spalio 16 dieną nutarimas buvo pateiktas Vyriausybės posėdžiui ir šiame posėdyje priimtas.
Teismas teigė, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja, jog leidžiant teisės aktus turi būti paisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų, priimant teisės aktus negalima ignoruoti nė vieno įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos etapo ar taisyklės.
