Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Justas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad jo draugę apgavo sukčiai.
„Mano draugė apžiūrėjo butą nuomai, viskas jai tiko ir patiko, todėl iš karto pervedė būsto savininkui 600 eurų, jis jai paliko raktus.
Viskas buvo puiku, tačiau už poros dienų atvyko tikrieji buto šeimininkai ir paaiškėjo, kad sukčius butą buvo išsinuomojęs trumpalaikei nuomai. Taigi, mergina liko tiesiog gatvėje, svetimame mieste“, – rašė Justas.
Jis tikino, kad apie apgavystę iš karto pranešė policijai, paaiškėjo, kad vyras taip apgauna žmones jau ne pirmą kartą.
„Be to, šia sukčiavimo istorija pasidalijau socialiniame tinkle. Atsirado dar daugiau nukentėjusių, jie pinigus pervedė skirtingiems žmonėms. Taigi, matyt, veikia sukčių grupuotė, kurie apgaudinėja žmones“, – pasakojo Justas.
Patarė būti atsargiems
Policija komentavo, kad atvejai, kai asmuo bando pernuomoti svetimą turtą Vilniaus apskrityje, yra reti.
„Pareigūnai pataria būti atsargiems, nedaryti jokių finansinių pavedimų nepažįstamiems asmenims, kol nėra įsitikinę paslaugos teisėtumu ir įgyvendinimu.
Visada nuomojantis nekilnojamą turtą yra galimybė paprašyti savininko parodyti nuosavybės į turtą dokumentus (Registrų centro išrašus), taip pat sudaryti oficialią sutartį dėl nuomos, kuri būtų juridinis pagrindas vėliau aiškinantis civilinius santykius ir t. t.“ – patarė policija.
Pateikė sukčių schemas
Tuo metu NT brokeris Ignas Zabarauskas pastebėjo, kad sukčiavimo atvejų prisidengiant būsto nuoma tikrai pasitaiko.
„Viena pagrindinių priežasčių yra ta, kad sukčiams nereikia jokių investicijų. Nebūtina netgi turėti būstą. Tokie sukčiai įdeda skelbimą su puikiu būstu už labai žemą kainą. Tokiu butu susidomi labai daug jaunų žmonių, ypač studentų.
Tada sukčius sako, kad sulaukė daug susidomėjusių, todėl pažada butą rezervuoti tam, kas pirmas sumokės avansą. Dažniausiai sukčiai prašo sumokėti 400–500 eurų. Ši suma nėra labai didelė, todėl žmonės ryžtasi rizikuoti ir pinigus perveda“, – pasakojo NT brokeris.
Anot jo, sukčius avansus susirenka iš kelių žmonių, o tada juos užblokuoja ir dingsta.
„Tokiu būdu sukčius gali susirinkti ir kelis tūkstančius eurų“, – sakė I. Zabarauskas.
Tačiau pasak jo, populiarus yra ir kitas sukčiavimo būdas, kuomet bandoma apgauti būstą perkančius žmones.
„Tokie sukčiai išsinuomoja būstą trumpalaikei nuomai ir jį aprodę prašo pervesti avansą“, – pasakojo NT brokeris.
Jis patarė gyventojams įsitikinti, kam jie moka avansus.
„Reikėtų pardavėjo paprašyti Registrų centro išrašo, kam priklauso būstas. Ir tada pinigus pervesti buto savininkui, o ne kitiems žmonėms. Būna sukuriamos visokios istorijos, kad tikrasis savininkas užsienyje, todėl prašoma pinigus pervesti jo patikėtiniams.
Be to, visada reikėtų kritiškai vertinti skelbimus. Jeigu pasiūlymas ir butas yra pernelyg geras ar pigus, į jį reikėtų žiūrėti įtariai“, – patarė I. Zabarauskas.
Nuomos sutartis
O Teisingumo ministerija ragino nepamiršti pasirašyti nuomos sutartį.
Anot jos, besidomintieji būsto nuoma turėtų įvertinti ne tik nuomos kainą, būsto vietą, įrengimą, eksploatavimo sąnaudas, bet ir atkreipti dėmesį į svarbiausius teisinius būsto nuomos aspektus.
„Nuomos sutartis – svarbus dokumentas, kuris užtikrina tiek nuomotojo, tiek nuomininko teises ir nustato jų pareigas. Tai yra oficialus susitarimas, nustatantis sąlygas, pagal kurias nuomojamas turtas. Ji gali būti sudaryta žodžiu ir raštu, tačiau rašytinė sutartis suteikia didesnį saugumą abiem šalims.
Be to, įstatymas numato, kad paprasta nuomos sutartis ilgesniam nei vienų metų terminui turi būti rašytinė. Tinkamai sudaryta sutartis padeda išvengti įvairių problemų, todėl verta skirti laiko ir pastangų jos sudarymui“, – komentavo ministerija.
