Naujausiais apklausos duomenimis, Latvijos verslininkų nuotaikų ir pasitikėjimo indeksas šiemet kovą sudarė 49,45 punkto ir nesiekė optimizmo ribą žyminčių 50 punktų, o Lietuvos buvo 51,15 punkto. Latvijos „Citadele“ banko ekonomistas išskiria statybų sektorių, kuris Lietuvoje ypač pozityvus.
„Ekonominio augimo rodikliai Latvijoje ir Lietuvoje paskutiniais metais buvo panašūs. Vis dėlto, kaip rodo mūsų apklausa, verslininkų nuotaikos abiejose šalyse truputį skiriasi. Pačius didžiausius skirtumus matome statybų sektoriuje, kur Latvijos verslininkai yra žymiai pesimistiškesni už Lietuvos kolegas, nepaisant to, kad paskutiniais ketvirčiais statybų apimtys mažėjo tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje. Lietuvos statytojų optimizmas, tikėtina, nulemtas stabilios paklausos iš privataus sektoriaus, taip pat greitesnės naujos perspektyvos europinių lėšų įsisavinimo pradžios“, - sako ekonomistas Mārtiņš Āboliņš (Martinis Abuolinis).
Kovą Lietuvoje statybos pasitikėjimo indeksas siekė 54,69 punkto, prekybos – 52,06 punkto, o Latvijoje jie sudarė atitinkamai 48,69 ir 49,98 punkto. Pozityvūs lūkesčiai šį pavasarį grįžo į Latvijos gamybos sektorių (50,15 punkto), tačiau Lietuvoje gamybos įmonių vadovų nuotaikos nebuvo džiaugsmingos (49,71 punkto).
Abiejose šalyse prasčiausia situacija buvo prekybos sektoriuje: Lietuvoje prekybininkų pasitikėjimo indeksas sudarė 48,85, Latvijoje – 46,83 punkto. Tyrimo duomenimis, tarp Lietuvos ir Latvijos verslininkų bendra tai, kad šalyse geriausiomis nuotaikomis pasižymi didžiausių įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 250 žmonių, vadovai – atitinkamai 58,57 ir 50,99 punkto.
Daugiausiai perspektyvų abiejose šalyse mato sostinės regione dirbančios įmonės. Vilniaus regiono verslininkų pasitikėjimo indeksas siekia 53,95 punkto, Rygos – 51,60 punkto.
Lietuvos verslo apklausos duomenų su buvusiais laikotarpiais palyginti neįmanoma, nes „Citadele“ indekso tyrimas šiemet šalyje atliktas pirmą kartą. Tuo tarpu Latvijoje bendra indekso vertė žemiau 50 punktų ribos laikosi nuo 2014 metų vidurio, nors pats indeksas po labai ryškaus kryčio žemyn per 2008-2011 metų pasaulinę finansinę krizę su keliomis išimtimis laikėsi teigiamoje nuotaikų pusėje nuo 2010 metų vidurio.
Tyrimo metu š.m. kovo mėnesį abiejose šalyse buvo apklausta po 750 šalies įmonių vadovų.
