Atlikus verslo įmonių apklausą apie ekologinį ženklinimą Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir šiaurės vakarų Rusijoje, paaiškėjo, kad lietuvių verslas yra labiausiai linkęs tikėti ekologinio ženklinimo nauda ir mano, kad tai padidintų produkcijos eksportą, teigia Šiaurės ministrų tarybos biuras.
Taip mano daugiau nei 60 proc. apklaustų įmonių Lietuvoje, o mažiausiai optimistiški yra verslininkai Estijoje, kur tik 37 proc. apklaustųjų įžvelgia ekologinio žymėjimo naudą. Iš viso buvo apklaustos beveik 750 įmonių, iš kurių 138 yra lietuviškos.
Apklausa taip pat atskleidė, kad bendros verslo įmonių žinios apie ekologinį žymėjimą Baltijos šalyse ir šiaurės vakarų Rusijoje yra gana menkos. Tačiau kita vertus, 65 proc. apklaustų įmonių galėjo nurodyti bent vieną ekologinį ženklą: Šiaurės šalių „Gulbę“, Vokietijos „Žydrąjį angelą“, Europos Sąjungos „Gėlę“ ar kitus.
Pasak apklaustų verslininkų, egzistuoja daug mitų apie ekologinį ženklinimą ir su juo susijusias išlaidas. Siekiant juos paneigti, rekomenduojama pristatyti vietinių įmonių pavyzdžius, kai joms pavyksta gauti ekologinį ženklą. Tai įrodytų, kad ekologinis ženklinimas įmonėms gali padėti ir sutaupyti, ir uždirbti daugiau.
Taip pat pabrėžiama, kad varomoji ekologinio ženklinimo jėga yra įmonių klientai ir vartotojai, būtent jie turi sukurti tokiais ženklais pažymėtų prekių ir paslaugų poreikį.
Apklausą Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje užsakymu atliko Švedijos prekybos taryba.
