„Tiek šalies vidaus rinka, tiek eksportas, ypač dėl prekybos su Rusija suvaržymų, kitąmet augs lėčiau, nei prognozuota anksčiau. Ir nors ūkio augimas tebebus nemenkas, tiek valstybė, tiek verslas, planuodami pajamas, turėtų neprarasti sveiko atsargumo jausmo“, – sako Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.
Rusijos įvesti importo apribojimai rugpjūčio mėnesį reikšmingai paveikė Lietuvos maisto produktų eksportą: jis per tris mėnesius nuo šio apribojimo įvedimo sumažėjo per pusę. Nors maisto produktų įmonės rado alternatyvių rinkų ir pradėjo daugiau eksportuoti į kitas šalis, tačiau šio eksporto prieaugio nepakako, kad būtų kompensuotas visas eksporto į Rusiją nuosmukis. Lėtesnio, nei prognozuota, eksporto kilimo rizika susijusi ir su ūkio raidos perspektyva euro zonoje – svarbiausiame Lietuvos užsienio prekybos partneryje. Todėl prekių ir paslaugų eksporto augimo 2015 m. prognozė, palyginti su rudens prognozėmis, sumažinta 0,9 proc. punkto – iki 4,4 %.
Prastesnes užsienio rinkų tendencijas kol kas atsveria auganti vidaus paklausa, ypač – sparčiai didėjantis privatus vartojimas ir gerėjanti padėtis darbo rinkoje. Prognozuojama, kad kitąmet vartojimas didės 3,6 % (tiek pat prognozuota rugsėjį), o nedarbo lygis sumažės iki 9,7 % (rugsėjo prognozė – 9,9 %).
Teigiamos įtakos vartojimui ir gyventojų perkamosios galios didėjimui turi pastaruoju metu vartotojams palankios kainų kitimo tendencijos.
„Pasaulinės žaliavų kainos, ypač – sparčiai pinganti nafta, ir maža infliacija euro zonoje leidžia numatyti, kad ir Lietuvoje kainos kils lėčiau, nei prognozuota“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius.
Vidutinės metinės infliacijos prognozė 2015 m., palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, sumažinta 0,3 proc. punkto – iki 0,9 %.