Turtingas lietuvis turi nuovoką, kaip uždirbti pinigus, tačiau bijo patikėti juos kitiems, jaučiasi saugesnis užsienio bankuose ir vengia rizikuoti.
Tokį portretą galime piešti po pokalbių su Lietuvos specialistais, teikiančiais privačios bankininkystės paslaugas. Kalbinami verslininkai iš dalies tai patvirtina – jie tikina patys geriausiai žinantys, kaip elgtis su savo pinigais, ir juos glumina pasiūlymai savo santaupas perleisti valdyti kam nors kitam.
Turtingųjų skaičius
Žvelgiant į statistinius duomenis, Lietuvoje turtingų žmonių – ne tiek ir daug. Statistikos departamentas remdamasis „Sodra“ skaičiuoja, kad pernai spalį uždirbusių daugiau nei 5,5 tūkst. litų (neatskaičius mokesčių) tebuvo 3,2 proc. visų dirbančių – 0,3 proc. daugiau nei prieš metus. Tiesa, uždirbdami 5,5 tūkst. litų per mėnesį turėsite ilgai taupyti, kol bankai jus pripažins potencialiu turtuoliu, kurio turtą verta apsiimti valdyti. Privačios bankininkystės skyriai jums atvers duris, jei sąskaitoje turėsite 0,5–2 mln. litų (suma svyruoja priklausomai nuo įstaigos – žr. lentelę – aut. past.).
Asmeninė bankininkystė Lietuvoje (ekonomika.lt)
Tačiau bankams potencialių klientų netrūksta. Nors vieni juos skaičiuoja kelių rankų pirštais, bendros sumos ne tokios ir mažos. „Evli“ mano, kad Lietuvoje turi 12 potencialių klientų, kurie galėtų investuoti per 1 mln. eurų (3,45 mln. litų) – bendra jų galimų portfelių suma siekia 200 mln. eurų (690 mln. litų). „Swedbank“ nuleido kartelę žemiau ir mano, kad šiuo metu galėtų naudotis arba jau naudojasi privačios bankininkystės paslaugomis iki 10 tūkst. žmonių.
Kapitalo šaltiniai
Iš kur šalies turtingieji uždirbo savo kapitalą? „Evli Securities“ valdybos pirmininkė Jolanta Latvienė teigia, kad didžioji dalis jų klientų – verslininkai, pardavę verslus. Anot „Swedbank“ Asmeninės bankininkystės departamento direktoriaus Rolando Ridziausko, „Swedbank“ tokie klientai sudaro mažesniąją dalį: „Didžioji dalis klientų yra darbingo amžiaus verslininkai: įmonių savininkai, kompanijų direktoriai, valdybų nariai ir advokatai.“
Lietuvoje kapitalizmas dar tik skaičiuoja trečią dešimtį, todėl nenuostabu, kad šalies turtingųjų portretas skiriasi nuo Vakarų. „Šalyse, turinčiose senas privačios bankininkystės tradicijas, turtingiausių asmenų daugumą sudaro klientai, per keletą kartų paveldėję turtą, o mūsų klientas turtą yra sukaupęs per pastaruosius 20 metų iš verslo“, – teigė SEB banko Privačios bankininkystės departamento direktorė Aušra Survilienė.
Skiriamės ne tik nuo Vakarų valstybių, bet ir, pavyzdžiui, nuo estų. Anot J. Latvienės, pastarieji priimdami sprendimą itin daug gilinasi, tačiau pasirinkę investavimo kryptį savo pozicijos nebekeičia.
„Tokius klientus sunku pervilioti iš kitų bankų. Lietuviai dažniausiai renkasi tris, kartais daugiau investuotojų ir nuolat linkę dvejoti – savo portfelį padidina tai vienoje įmonėje, tai kitoje“, – aiškino ji.
Taip pat kartais pasireiškia „visažinio“ lietuvio savybė, tačiau kalbinami bankininkai atkreipia dėmesį, kad geriau už kitus žinoję ir aktyviai savo portfelį valdę klientai per krizę dažniau nudegė nei išlošė. Kai kurie bankai norėdami to išvengti iš anksto nustato saugiklius, pavyzdžiui, „Swedbank“ finansinio turto valdymo paslauga teikiama tik suteikus portfelio valdytojui patikėjimo teisę ir pastarasis perka bei parduoda konkrečius finansinius instrumentus kaskart nederindamas veiksmų su klientu.
Žino patys
Kalbinami šalies verslininkai tikino, kad mieliau sprendimus priima patys nei savo pinigus patiki kitiems.
„Uždirbtus pinigus investuoju į verslą. Mat patinka pačiam investuoti, nes dar turiu fantazijos, kur dėti pinigus“, – teigė „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis, šių metų „Ekonomika.lt“ turtingiausių verslininkų šimtuke užimantis 10 vietą su 600 mln. litų turtu.
„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis – 66 vieta „Ekonomika.lt“ turtingiausių verslininkų šimtuke, apie 70 mln. litų – taip pat sakė uždirbtus pinigus investuojantis per savo bendrovę. „Yra daugybė, gal net per daug konsultantų, kurie neduoda ramybės ir kiekvieną savaitę siūlosi valdyti mano pinigus. Jiems reikia suvokti, jei turiu verslą, pats žinau, kaip pinigus valdyti. Keistai atrodo, kad kreipiamasi į verslininkus, kurie turi žymiai didesnę investicijų valdymo patirtį “, – aiškino jis.
Turi baimių
Asmeniniai bankininkai atkreipia dėmesį, kad klientams finansinio išprusimo netrūksta. „Mūsų klientai yra turtingi žmonės, plėtojantys savo verslus ir turintys tikrai daug žinių, tačiau aprėpti viską, kas vyksta finansų pasaulyje, be galo sudėtinga“, – sakė A. Survilienė.
Nepaisant to, lietuviams sunku savo uždirbtus pinigus patikėti kitiems. Pasak J. Latvienės, dažniau tokių baimių turi tie, kurie tiesiogiai nedirba su investicijomis ir pardavę savo verslus pinigus vėl kur nors investuoja. Žurnalistas, ryšių su visuomene konsultantas Giedrius Drukteinis priminė žydų posakį: „Tų pinigų tau nereikia, jei juos atiduodi kitiems valdyti.“
„Sielos gilumoje kiekvienas iš jų dar gerai save atsimena kaip paprastą neturtingą jaunuolį ir suvokia, kaip sunkiai tie pinigai uždirbami ir kaip lengvai bei greitai išleidžiami, – sakė G. Drukteinis. – Mane visada stebino, kad jie (turtuoliai – aut. past.) vis tiek prašo nuolaidų iš draugų, ieško galimybės sutaupyti.“
Be to, dauguma nemažą kapitalą sukaupusių žmonių vėliau vengia rizikuoti asmeninėmis lėšomis: renkasi finansinius instrumentus, kurie būtų nerizikingi ir jų palūkanos padengtų tik infliaciją. Tiesa, bankininkai išskyrė tendenciją, kad tokiu keliu dažniau eina turintys itin didelius portfelius, o sukaupusieji mažiau neatsisako rizikos.
Verslininkas A. Avulis teigė vengiantis investicijų į akcijas, mat jos jam atrodo per daug rizikingos, ir laisvais pinigais, kurie neinvestuojami į verslą, perka trumpalaikes obligacijas.
Pinigai – užsienyje
Pašnekovai teigia, kad nemaža dalis turtingų Lietuvos asmenų savo santaupas laiko užsienio bankuose Šveicarijoje ir kitose šalyse. „Ši situacija smarkiai nesikeičia – tam tikra dalis klientų pastaruosius 10 metų laiko visą ar dalį finansinio turto Šveicarijos ar Liuksemburgo privačiuose bankuose“, – sakė R. Ridziauskas.
Kodėl? J. Latvienė mato tris priežastis: bankų saugumas, konfidencialumas ir politinė šalies padėtis. Dalis turtingųjų bijo, kad kas nors apskųs įmonės pardavimo sandorį ir per tyrimą sąskaitos bus įšaldytos.
„Lietuvoje vieni kitus pažįsta, prieina prie sąskaitų, čia gal didesnė rizika, kad vieni kitiems pasipasakos, o užsienyje esi gana smulkus investuotojas su savo pinigais ir išskirtinio dėmesio negauni“, – sakė ji.
