Pinigų emigracija iš Lietuvos spartėja, perspėja „Nordea“ ekonomistai. Jie skaičiuoja, kad vien per šių metų aštuonis mėnesius iš Lietuvos emigravo jau daugiau negu pusantro milijardo litų. Prognozuojama, kad ši pinigų migracija ateityje dar augs.
Kaltas gamybos trūkumas
Didžioji dalis pinigų iš Lietuvos iškeliauja atsiskaitant už prekes, kurių patys negalime arba nesugebame pasigaminti. Mainais į tolimojo Sibiro platybėse išgaunamus naftos ir dujų išteklius kasmet iš Lietuvos iškeliauja keliolika milijardų litų. Turėdama silpnai išvystytą pramonę Lietuva turi mažai ką pasiūlyti mainais į importuojamus energetinius resursus, tad prekyba su Rusija vien 2010 metais kiekvieno Lietuvio piniginę paplonino kiek daugiau negu trimis tūkstančiais litų.
Nesugebėdama pati pasigaminti aukštųjų technologijų pramonės gaminių, Lietuva yra privesta juos importuoti iš stiprią pramoninę bazę turinčių Europos valstybių tokių kaip Vokietija, Italija ar mūsų kaimynė Lenkija. Maža to, keli milijardai litų iš Lietuvos iškeliauja į Kiniją, kuri tiesiog užvertė Lietuvos rinką itin pigiomis prekėmis: vien 2010 metais Lietuva iš Kinijos importavo 15 kartų daugiau prekių, negu eksportavo į Kiniją.
Daugiau išleidžiame negu sukaupiame
Istorinė patirtis rodo, kad pinigai nemėgsta Lietuvos: atgavus nepriklausomybę beveik kiekvienais metais Lietuvą palikdavo daugiau pinigų negu į ją atvykdavo. Išimtis buvo 2009 - 2010 metai, kai kritusios importuojamų energetinių resursų kainos bei sumažėjęs automobilių ir kitų pramonės gaminių importas leido Lietuvai trumpam pakreipti pinigų migracijos kryptį.
Importuoti automobiliai ilgainiui tampa metalo laužu, kiniškos prekės ilgainiui sulūžta, o nafta ir dujos išsisklaido ore pro automobilių išmetamuosius vamzdžius bei apykiaures daugiabučių sienas. Tuo tarpu, skolos, už kurias visos šios gėrybės buvo nusipirktos, laikui einant niekur neišsisklaido, o, atvirkščiai, auga ir kaupiasi, sako „Nordea“ ekonomistai.
Gresia diržų veržimosi metas
Štai Lietuvos skola užsieniui šiuo metu jau siekia 40 milijardų litų arba 12 tūkstančių litų kiekvienam Lietuvos gyventojui. Vien tik 2010 metais palūkanų mokėjimai už šią skolą kiekvieno Lietuvio kišenę palengvino kone 400 litų, kas sudaro apie pusę vidutinių mėnesinių pajamų. Šiuo metu Lietuvos gyventojas turi dirbti vidutiniškai 15 dienų vien tik norėdamas sumokėti palūkanas užsienio kreditoriams. Nesugebėdama pakreipti pinigų emigracijos srauto, Lietuva negalės užtikrinti tvaraus ekonomikos augimo ir neišvengiamai klos pamatus naujam diržų veržimosi laikmečiui.
Norėdama sustabdyti pinigų emigraciją, Lietuva turi pati imtis iniciatyvos ir susitvarkyti savo kiemą.
Mažai tikėtina, kad artimiausiu laiku Lietuvoje bus atrasti nauji naftos telkiniai ar kaip grybai po lietaus pradės dygti naujos naftos perdirbimo, trąšų ar automobilių gamyklos, tačiau pastangos siekiant sumažinti priklausomybę nuo importo ir skatinti eksportą ilgainiui turėtų duoti apčiuopiamų rezultatų.
Iš ko galėtų pasimokyti Lietuva?
Siekiant paskatinti eksportą, Lietuva galėtų imti pavyzdį iš Vengrijos ar Slovakijos viliojant investicijas į aukštųjų technologijų pramonę ir eksportuojančias įmones. Mūsų įmonių sėkmės istorijos rodo, kad Lietuvoje yra neblogos sąlygos vystyti panašų verslą. Lietuva taip pat galėtų pasimokyti iš savo Baltijos kaimynių ir aktyviau plėtoti paslaugų eksportą. Turėdama gerai išvystytą interneto ryšio ir telekomunikacijų infrastruktūrą, Lietuva gerokai mažiau eksportuoja kompiuterinių bei informacinių paslaugų negu šiaurinės Baltijos kaimynės. Lietuviai galėtų imti pavyzdį ir iš Pietryčių Azijos šalių – aktyviau remti patentų bei licencijų įsigijimą ir mažiau laiko gaišti išradinėjant lietuvišką. Lietuva turėtų formuoti eksportui palankią mokesčių sistemą. Tam reiktų mažinti darbo jėgos ir kapitalo bei didinti vartojimo ir turto apmokestinimą.
Skandinavijos šalys – puikus pavyzdys kaip galima mažinti priklausomybę nuo energetinių išteklių importo. Didesnis vietinių atsinaujinančių energetinių išteklių naudojimas Lietuvai leistų vienu šūviu nušauti du zuikius: sukurtų naujas darbo vietas, taip sumažindamas gyventojų emigraciją, bei apribotų importuojamų dujų ir naftos kiekius, taip sumažindamas pinigų emigraciją į rytus.
