Nerimsta politikai
Valdžios vairą perėmus dešiniesiems, „Lietuvos paštas“ kiekvieną kartą sulaukdavo nemalonių naujienų: buvo grasinama leisti privatizuoti įmonę, o tariamai liberalizavus rinką įmonė patirdavo vis didesnę privačių bendrovių konkurenciją.
2010 m. gegužę, kai Seime buvo rengta interpeliacija tuometiniam susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui, opozicija būgštavo, jog būtent liberalai ruošia dirvą šios įmonės privatizavimui. „Ausytės gal dar nekyšo, bet ateityje jos bus. Juolab kad ministras siekia susodinti savo žmones, kurie būtų palankūs privatizacijos reikalams“, – tuomet aiškino socialdemokratė Birutė Vėsaitė, šiuo metu vadovaujanti Ūkio ministerijai.
Įtarimai, kad su „Lietuvos paštu“ susiję Tėvynės sąjungos-Lietuvos kirkščionių demokratų (TS-LKD) ir liberalų interesai, ypač sustiprėjo 2012 m., kai nuosekliai konservatorius rėmęs „MG Baltic“ koncernas „Lietuvos paštui“ išnuomojo 5 000 kv. metrų plotą biurams įrengti vadinamajame Vilniaus „Verslo trikampyje“. Kai kurie su „MG Baltic“ susiję asmenys dalyvavo ir 2012 m. rinkimuose į Seimą TS-LKD sąraše.
Būtina nedelsiant privatizuoti
Privatizuoti „Lietuvos paštą“ ragina įvairios verslo struktūros, pradedant pramonininkais ir baigiant verslo analitikais. „Jei Lietuva nori sukurti modernią, finansiškai sėkmingą pašto įmonę, pritraukti investuotojų, parduoti dalį ar visas akcijas reikia nedelsiant“, – aiškino Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas. Jo nuomone, paštas jau seniai nėra vienintelis būdas bendrauti su žmonėmis ar pristatyti siuntinius.
„Juk nesistebime, kad telefono, interneto, siuntų pristatymo paslaugas teikia privačios įmonės, o elektroninio pašto paslauga, kurią labai dažnai privačios įmonės teikia nemokamai, naudojamės kasdien“, – teigė Ž.Šilėnas. Pašnekovas neabejoja, kad jei privačios įmonės geba į namus, esančius pasaulio krašte, pristatyti televizorių ar siuntinį, jos lygiai taip pat sugebės pristatyti voką į miestelį. „Mėgstama sakyti, neva privatizavus minėtą įmonę pašto paslaugos būtinai pabrangs arba, tiksliau, kad pabrangs todėl, kad paštas bus privatizuotas, bet tai sakantieji kažkodėl neatsižvelgia į faktus“, – stebėjosi Ž.Šilėnas.
Jis nurodė, kad, pavyzdžiui, laiškų persiuntimas (universalioji paslauga) Lietuvoje nuo 2004 m. pabrango apie 50 proc. Olandijoje nuo 2004 m. ši paslauga brango tik apie 13 proc., o Vokietijoje jos kaina nepakito. Vokietija paštą privatizavo dar 1995 m. (valstybei priklauso tik 31 proc. akcijų), o Olandija – 1989-aisiais.
Ekspertai ragina atkreipti dėmesį į tai, kad valstybinio pašto paslaugos Lietuvoje nėra pigios. Eurostato duomenimis, pas mus laišką išsiųsti kainuoja apie 1,55 Lt, o Olandijoje – tik apie 1,5 Lt, Vokietijoje – apie 1,9 Lt. „Ir tai net neatsižvelgiant į faktą, kad žmonės Vokietijoje ar Olandijoje uždirba daugiau. Jei atsižvelgtume ir į pragyvenimo lygio skirtumus, pamatytume, kad pašto paslaugos Lietuvoje yra brangesnės nei ES šalyse, kur paštas buvo privatizuotas“, – argumentavo LLRI vadovas Ž.Šilėnas.
Įsigijo už perpus mažesnę kainą
„Lietuvos paštas“ ypač geidžiama įmone tapo po banko „Snoras“ nacionalizavimo. 2011 m. lapkritį nacionalizavus šį banką, tuometė valdžia nusprendė parduoti vadinamųjų „snoriukų“ tinklą, kurį sudarė daugiau kaip 200 kioskų, pritaikytų teikti gyventojams įvairias finansines paslaugas. Valdžia tuomet pranešinėjo, kad dėl kioskų tinklo varžosi kelios Lietuvos ir užsienio bendrovės ir finansų ekspertai „Snoro“ kioskus vertino maždaug 7 mln. Lt, jie „Lietuvos paštui“ 2012 m. viduryje atiteko už 3,1 mln. Lt.
Įsigijimo sandoris buvo baigtas lapkričio pradžioje, tačiau pats faktas, kad „snoriukai“ „Lietuvos paštui“ atiteko bemaž dvigubai pigiau, nei manyta, perša versiją, jog senoji valdžia ruošė „Lietuvos paštą“ privatizavimui. 214 „snoriukų“ tinklas šiuo metu turi „PayPost“ prekinį ženklą, priklausantį „Lietuvos paštui“.
Šiuo metu „PayPost“ skyriuose galima sumokėti mokesčius už komunalines paslaugas bei kitas įmokas, išsiųsti ir atsiimti tarptautines perlaidas, gauti vartojamąją paskolą, įsigyti Vyriausybės taupymo lakštų, autobusų bilietų. Čia taip pat priimama prenumerata, galima įsigyti išankstinio mokėjimo papildymų.
„Ateityje „PayPost“ skyriuose ketiname pasiūlyti tokias paslaugas kaip valiutos keitimas, indėlio priėmimas, pinigų išgryninimas“, – teigė „Lietuvos pašto“ atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė. Ji tikino, kad „Lietuvos paštas“ iki šiol negavo nė vieno oficialaus dokumeto iš Vyriausybės, kuriame būtų užsiminta apie galimybę privatizuoti įmonę.
Išliks valstybės žinioje
Galimas „Lietuvos pašto“ privatizavimas, panašu, buvo ne kartą aptarinėjamas ir Vyriausybėje. Paskutinį kartą apie tai viešai žiniasklaidai Susisiekimo ministerija prasitarė 2011 m. gruodį. Tada susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas sakė, kad nors kol kas „Lietuvos pašto“ privatizavimas nebuvo rimtai svarstomas, vis dėlto dalinę šios įmonės privatizaciją galima būtų svarstyti ateityje, kai įmonė pradės pelningai dirbti.
Įmonė pelningai dirbo jau 2011 m., kai „Lietuvos paštas“ uždirbo 736 tūkst. Lt grynojo pelno. Iki tol penkerius metus iš eilės „Lietuvos paštas“ dirbo nuostolingai. Susisiekimo ministerijos atstovai dabar kur kas santūresni ir, panašu, ministerija dangsto buvusias kalbas. Naujosios Vyriausybės programoje netgi atsirado konkretus punktas, kuriame teigiama, kad privatizuoti „Lietuvos paštą“ nesirengiama.
„Atsižvelgdami į socialinę pašto svarbą, išlaikysime „Lietuvos paštą“ valstybės įmone, nes jo reikšmė šalies gyventojams nediskutuotina“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Jo teigimu, negali būti net kalbos, kad „Lietuvos paštas“ būtų privatizuotas. „Galime kalbėti tik apie dalies nereikalingo turto (statinių) privatizavimą, bet pati įmonė išliks valstybės žinioje“, – tikino ministras R.Sinkevičius. Vyriausybės programoje rašoma, kad „Lietuvos paštas“ bus skatinamas bendradarbiauti su privačiomis šios srities bendrovėmis.
Pasirūpina laiškininkai
„Valstiečių laikraštis“ neretai gauna gyventojų nusiskundimų, kad „Lietuvos paštui“ uždarius skyrius kaimiškose vietovėse tapo sudėtingiau išsiųsti laiškus ir siuntinius. „Lietuvos pašto“ atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė tikino, kad „Lietuvos pašto“ skyriai išdėstyti taip, kaip nustatyta Pašto įstatyme. „Ten taip pat numatyta, kokioje teritorijoje kiek pašto skyrių turi būti ir jei gyventojams nepatogu nuvykti iki juos aptarnaujančio pašto, visas pašto paslaugas gali suteikti juos aptarnaujantys laiškininkai“, – sakė A.Jonuškaitė.
Gyventojams pageidaujant, laiškininkai esą ne tik surenka mokesčius ar užprenumeruoja leidinius, bet ir pristato paštuose parduodamų prekių, surenka siuntas.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 730 paštų. Be to, įsigijus „Snoro“ kioskų mažmeninį tinklą nebuvo uždarytas nė vienas paštas, o patys „PayPost“ kioskai teikia tik finansines paslaugas ir nėra susiję su tradicine pašto veikla.
KOMENTARAI
Viskas priklauso nuo vadovų
Jurgis Razma, Seimo narys
Nereikia „Lietuvos pašto“ privatizuoti. Pastaraisiais metais įrodyta, kad, parinkus atsakingus vadovus, valstybės įmonės gali dirbti ne blogiau negu privačios. Tas pats „Lietuvos paštas“ iš baisaus minuso išėjo į pliusą ir nebijo jokios konkurencijos. Jei įmonė būtų privati, kiltų abejonių, ar ji rūpintųsi nuostolingesnėmis paslaugomis, kurias „Lietuvos paštas“ dabar, kaip valstybės įmonė, amortizuoja iš vidinių išteklių. Be to, „Lietuvos paštas“ į kaimiškas vietoves pristato laikraščius, kurių pristatymas nors ir nepakankamai remiamas, vis dėlto „Lietuvos paštas“ šią funkciją atlieka. Skamba gal ir paradoksaliai, bet valdant socialdemokratams valstybinių įmonių privatizavimo mastai būna didesni nei valdant konservatoriams. Per praėjusius 4 metus nė viena valstybinė įmonė nebuvo privatizuota.
Nereikėtų skubėti privatizuoti
Vytautas Gapšys, Seimo narys
Pasaulio praktikoje yra įvairių pavyzdžių. Kai kuriose šalyse veikia privatūs paštai, kitur, kaip pas mus, paštas priklauso valstybei. Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje neprivatizuotų valstybės įmonių sąrašas trumpėja, nebūčiau toks didelis privatizavimo šalininkas, nes ir pastaruoju metu „Lietuvos paštas“ sugebėjo puikiai persitvarkyti bei pagerinti finansinius rezultatus. Vien todėl tą skubėjimą privatizuoti vertinčiau neigiamai, manau, jis būtų neatsakingas. Galbūt pirmiausia derėtų tobulinti „Lietuvos pašto“ veiklą, jo paslaugų teikimą priartinti prie žmonių, bet tai galima padaryti ir neprivatizavus „Lietuvos pašto“.
Gediminas STANIŠAUSKAS
