Vis dėlto, jau trejus metus veikiančios maršrutų plėtros programos lėšų skrydžiams į pagrindinius Londono oro uostus remti nepakanka, kadangi pageidaujamų skrydžių į Londoną rizika ypač didelė dėl aukštų veiklos kaštų ir aršios konkurencijos rinkoje. Būtent todėl finansinis Lietuvoje veikiančių bendrovių, suinteresuotų šių skrydžių atsiradimu, įsitraukimas dalijantis riziką galėtų tapti išeitimi.
Įvertintų galimi investuotojai
Tokia mintis nuskambėjo kovo pabaigoje Didžiosios Britanijos prekybos rūmų ir Lietuvos oro uostų organizuotuose verslo pusryčiuose, kurių metu diskutuota, kokių veiksmų reikėtų imtis, kad skrydžiai tarp Lietuvos ir vieno iš didžiųjų Londono oro uostų taptų realybe.
Kaip tikino „Investuok Lietuvoje“ paslaugų grupės vadovas Laisvis Makulis, užsienio verslui sprendžiant, kurį miestą pasirinkti būsimoms investicijoms, ypač svarbią vietą užima susisiekimo oru klausimas. Pasak L. Makulio, tokių dalykų kaip rinkos dydis ar geografinė šalies padėtis pakeisti negalime, tačiau galimybės susisiekimui gerinti egzistuoja.
„Skrydžiai į Londono Hitrou arba Getviko, Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostus yra labai svarbūs. Gerinti susisiekimą privalome, nes kitu atveju gali būti prarastos naujos darbo vietos ir galimi mokesčiai bei pajamos vietos paslaugų teikėjams, taip pat būtų mažesnė tikimybė panašius projektus pritraukti ateityje“, - sakė L. Makulis.
Tiesioginio susisiekimo su kuriuo nors didžiuoju Londono oro uostu poreikį išreiškė ir diskusijoje dalyvavęs „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje vykdantysis direktorius Mariano Andrade Gonzalez. Jo teigimu, atsižvelgiant į sueikvojamą laiką vykstant iš už miesto ribų esančių oro uostų, skrydžiai žemų kaštų oro linijomis jo įmonei atsieitų brangiau nei kelionė tradicinėmis oro bendrovėmis.
Už galimybę leistis Hitrou – milijoninės sumos
Lietuvos oro uostų Komercijos departamento direktorė Jūratė Baltrušaitytė priminė, jog pageidavimai turėti tradicinio oro vežėjo vykdomą skrydį į vieną iš didžiųjų Londono oro uostų girdimi, o šiam tikslui pasiekti dedamos didelės pastangos.
J. Baltrušaitytė taip pat siūlė nepamiršti, kad šiuo metu į Didžiosios Britanijos sostinę iš Lietuvos kasdien yra vykdoma po septynis skrydžius. Arši konkurencija ir didžiulė sloto (liet. laiko tarpsnis oro uoste lėktuvui nutūpti, pakilti) Hitrou arba Getviko oro uoste kaina tradicines oro bendroves sulaiko nuo tokio skrydžio iš Vilniaus vykdymo.
Pagrindiniu Europos aviacijos mazgu esančiame Hitrou oro uoste už slotus oro bendrovės dažnai moka milijonines sumas. Pavyzdžiui, Omano oro linijos „Oman Air“ praėjusių metų pradžioje sumokėjo net 75 mln. dolerių už sloto Hitrou oro uoste įsigijimą iš „Air France/KLM“.
„Derantis dėl skrydžių iš Lietuvos į Londono Getviko oro uostą viena tradicinė oro bendrovė paskaičiavo, jog tokio maršruto paleidimo rizika siekia 2,2 mln. eurų per metus. Tuo tarpu skrydžiams skatinti per metus iš viso skiriamas 1 mln. eurų, o maksimali suma, kurią gali gauti vienas vežėjas, siekia 200 tūkst. eurų per trejus metus“, - sakė Lietuvos oro uostų Komercijos direktorė.
Pasak J. Baltrušaitytės, nors neseniai „British Airways“ į Londono Hitrou oro uostą pradėjo skraidinti iš Talino, tačiau reikia nepamiršti, kad net ir su dviem naujais britų bendrovės skrydžiais iš Estijos sostinės į Londoną lėktuvai kyla tik 5 kartus per savaitę.
Norint patenkinti tiek verslininkų, tiek turizmo sektoriaus atstovų norą turėti skrydį į vieną iš didžiųjų Londono oro uostų ir esant ribotiems skrydžių skatinimo fondo ištekliams, J. Baltrušaitytė verslininkams pasiūlė pasinaudoti kitų šalių patirtimi ir prisidėti prie skrydžių skatinimo fondo.
„Tiek tarptautinis, tiek vietos verslas galėtų prisidėti mokėdami įmokas į specialų fondą, iš kurio ir būtų remiamos reikalingos kryptys. Verslo investuotas lėšas galėtų padvigubinti valstybė, taip atitinkant visus valstybės pagalbos reikalavimus. Toks modelis veikia Švedijoje ir Škotijoje. Šiose šalyse maršrutų plėtrai iš tokių fondų per metus skiriama nuo 10 iki 15 mln. eurų per metus“, - vieną iš galimybių skatinti naujus maršrutus įvardijo J. Baltrušaitytė.
„Ryanair“ vejasi „Lufthansa“
Kalbėdama apie Europos aviacijos rinką J. Baltrušaitytė taip pat pabrėžė, jog žemų sąnaudų oro linijos mina ant kulnų tradiciniams vežėjams, kurie išgyvena vis augančios konkurencijos spaudimą. 2016 m. tarp daugiausiai keleivių Europoje aptarnavusių oro linijų bendrovė „Ryanair“ jau užima antrą vietą, nusileisdama tik visai „Lufthansa“ grupei.
„Be to, matome, kad, pavyzdžiui, „Ryanair“ jau neskraido vien tik į už miestų esančius antrinius oro uostus, bet ir siūlo skrydžius iš kai kurių pagrindinių Europos miestų oro uostų – Briuselio Zaventemo, Kopenhagos, Madrido ar Frankfurto. Neabejoju, kad ateityje juos, „easyJet“ ar „Wizz Air“ matysime ir kituose didžiuosiuose oro uostuose“, - tikino J. Baltrušaitytė.
Maža to, skirtumai tarp tradicinių ir žemų kaštų oro vežėjų siūlomų paslaugų ir jų kokybės taip pat mažėja. Daugelis tradicinių vežėjų jau beveik nesiūlo nemokamo maisto ar gėrimų lėktuve, be to, atskirai apmokestina ir kitas paslaugas, pavyzdžiui, registruoto bagažo vežimą.
Kitas pavyzdys - bendrovė „British Airways“, kuri nusprendė trumpo nuotolio skrydžius vykdančiuose lėktuvuose padidinti ekonominės klasės vietų skaičių, kas reiškia - sumažinti vietos kojoms plotą, kuris supanašės su bendrovės „Ryanair“ orlaiviuose esančiu plotu. Be to, Didžiosios Britanijos vyriausybė nusprendė kitą žemų kaštų bendrovę „Norwegian“ įtraukti į oro linijų, kurių paslaugomis bus naudojamasi, sąrašą.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraidina 69 kryptimis į 59 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.
