13 ne visuomet reiškia nesėkmę. Būtent tiek naujų ir inovatyvių verslų vasaros pabaigoje gavo patvirtinimą apie jų idėjų finansavimą.
13 pradedančiųjų, savo idėjas pristačiusių Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA), sulaukė žinios, kad jų darbai virs verslu ir 2012–2013 m. jiems bus skirta 1 mln. litų valstybės paramos. Patys MITA ekspertai kalbėdami pabrėžė, kad šįkart siekė finansuoti ne mokslo tyrimus, o mokslo idėjas paversti praktiniais rezultatais.
Turintiems kalbos sutrikimų
Jau ateinančių metų pradžioje turėtų būti pradėta prekiauti „InterLap“ – prietaisu, skirtu kalbos sutrikimų turintiems vaikams, pagerinsiančiu jų kalbos įgūdžius. Į įrenginį įrašius daiktų pavadinimus, reikalingas frazes, specialiomis etiketėmis pažymėjus reikiamus daiktus, prietaisą turintis vaikas priėjęs išgirs, kaip daiktas vadinamas teisingai, ir galės mokytis tarti. Vienas projekto autorių Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Linas Sidaras tvirtino, kad prietaisą bus galima naudoti ir paprasčiausiam mokymui.
Kol kas „InterLap“ – tik prototipas. Prietaisą su kolegomis demonstravęs L. Sidaras pasakojo, kad iš pradžių jis atrodė kaip vaikiškas žaislinis telefonas, vėliau – kaip paprastas valdymo pultas. Šiandien įrenginys ruošiamas plačiajai rinkai, bet kol kas neaišku, kaip jis atrodys. „Greičiausiai bus patrauklus, ryškus žaislas, kad, pavyzdžiui, dvimetis vaikas norėtų juo žaisti ir mokytis“, – aiškino idėjos autorius.
Kad prietaiso, galinčio padėti turintiems kalbos sutrikimų, reikia, L. Sidaras su bičiuliu suprato po pokalbio su KTU dėstytoju Dariumi Jegelevičiumi, kurio sutuoktinė – logopedė. „Dėstytojas mums papasakojo apie idėją ir padėjo įgyvendinti ją techniškai“, – atskleidė „InterLap“ kūrėjas. Po idėjos ir prietaiso pristatymo visuomenei kūrėjai išgirdo patarimą, kad reikėtų pagerinti garso kokybę ir duomenims saugoti naudoti SD atminties korteles. Šiuos patarimus dalijo verslininkai, tačiau partnerių, galinčių padėti įgyvendinti projektą, dar nėra.
Kam tiksliai bus skirtas ir kokių funkcijų turės „InterLap“, kūrėjai dar nežino. „Pirmiausia eisime pas logopedus, kalbos sutrikimus turinčių vaikų tėvus ir jų pačių klausime, ko jiems reikėtų, kaip jie viską įsivaizduoja, leisime bandyti. Per pusę metų ištobulinę prietaisą pradėsime juo prekiauti“, – žadėjo L. Sidaras.
Valdymas akimis
KTU doktorantas Vidas Raudonis projektą „Power of Eye“ tobulinti pradėjo studijuodamas doktorantūroje. „Po ketverius metus trukusio idėjos plėtojimo ir sėkmingo apsigynimo nusprendžiau jos nemarinuoti, o pritaikyti praktiškai“, – pasakojo jaunasis verslininkas. Jo sukurtas prietaisas stebi akies judesius ir žvilgsnį sugeba paversti valdymo komanda. Pasak V. Raudonio, toks prietaisas itin naudingas turintiems negalią ir galintiems valingai bei kryptingai judinti tik akies raumenis.
„Vokietijoje dirbome su kitokiomis sistemomis, – pasakojo V. Raudonis. – Smegenų impulsais judinome roboto ranką. Lietuvoje tokios sistemos nebuvo, tad nusprendėme sukurti panašią ir kartu kiek kitokią.“ Anot jo, didžiausi sunkumai buvo detalės. „Kartais išsiaiškinęs vieną ar kitą subtilybę pamanydavau, kad jeigu būčiau tai žinojęs prieš 4 metus, seniai būčiau sukūręs prietaisą, – pasakojo išradėjas. – Sunkiausia buvo sugalvoti principą, kaip valingus akies judesius paversti komanda kam nors.“
Prietaisas, primenantis savotiškus akinius, vaizdo kameromis filmuoja akį ir pagal tai, kurioje vaizdo dalyje yra vyzdys, interpretuoja komandas. Prototipą V. Raudonis spėjo išbandyti ir su neįgaliais žmonėmis. „Vienas neįgalusis tuomet, kai lankėmės pas jį, dar valdė du nykščius. Su mūsų kurtu prietaisu jis žaidė žaidimą, kuriame reikėjo atversti du vienodus paveikslėlius. Tai jis mūsų nepaleido, kol nebaigė žaisti žaidimo“, – juokėsi pašnekovas.
Kitų metų pavasarį „Power of Eye“ turėtų būti pradėta prekiauti. Šiuo metu, anot V. Raudonio, jam trūksta patrauklaus dizaino, šiokio tokio tikslumo ir patogumo vartotojui. Tiesa, pirmieji klientai, tikėjosi V. Raudonis, greičiausiai bus ne neįgalieji, o reklamos, rinkodaros specialistai, kuriems toks prietaisas leistų tyrinėti vartotojų psichologiją.
Durų raktas – mobiliajame
Universalią vaizdaspynę, arba dar kitaip telefonspynę, su mobilia prieiga sukūręs Martynas Petkevičius savo idėją įgyvendino per pusę metų. „KTU dirbau su kompiuterine rega, taigi kilo mintis, kad žinias galima pritaikyti labai praktiškai“, – pasakojo jis.
M. Petkevičiaus sukurta sistema leidžia tiesiai telefono ekrane pamatyti žmogų, skambinantį į buto ar įmonės duris. Be to, nereikia eiti prie telefonspynės – atrakinimo mygtuką galima paspausti ir telefono ekrane. „Sistema leidžia matyti, kas ateina, ir įleisti į namus visur, kur yra mobilusis internetas. O jis šiandien yra visur“, – reziumavo M. Petkevičius.
Kol kas, anot išradėjo, produktas neturi prekinės išvaizdos. Tačiau per ateinančius pusę metų verslininkas žada sukurti gaminio dizainą, techninę įrangą, pritaikyti jai operacinę sistemą. „Daugiausia orientuojamės į verslą, tačiau pirmiausia, kai turėsime pardavimui skirtus gaminius, leisime juos išbandyti individualių namų savininkams“, – pasakojo M. Petkevičius.
Žvalgosi į tarptautines rinkas
„Idėja, kad reikia komercializuoti mokslo atrastus rezultatus, mūsų galvose sklandė senokai“, – sakė Monika Kavaliauskė, įmonės „IMD technologies“ direktorė ir viena iš steigėjų. Biopoliolį ir epoksidinį aliejų gaminanti įmonė žada įnešti naujų vėjų poliuretano putų gamyboje, kosmetikos ir žaislų pramonėje.
„Mūsų gaminamas priedas į poliuretano putas leidžia padaryti jas mažiau degias, o tai itin svarbu transporto srityje“, – pasakojo „IMD technologies“ direktorė. Poliuretano putos dar vadinamos porolonu, kuris dedamas į įvairių transporto priemonių sėdynes, o tai, kad jos dėl mokslininkų sukurto priedo bus mažiau degios, – puiki naujiena ne vienam verslininkui. Antrasis produktas – epoksidinis aliejus, naudojamas kosmetikos ir žaislų pramonėje kaip plastifikatorius. „Šis ekologiškas produktas galės pakeisti vadinamuosius ftalatus, kuriuos Europos Sąjungoje ketinama uždrausti. Gamintojai bet kokiu atveju privalės keisti šią medžiagą“, – aiškino specialistė.
Mokslininkų gaminį jau teko išmėginti vienai šalies įmonei, kuri savo gaminius vežė į tarptautinę parodą. „Sėkmė ir dėmesys ten paskatino dirbti ir parodė, kad tokio produkto rinkai reikia“, – džiaugėsi M. Kavaliauskė. Šiandien naujai įkurta įmonė derasi su keliais galimais klientais, o užsakymus priimti yra pasirengusi nors ir šiandien. Mokslininkų horizonte – trijų nuosavų fermentų, galimų naudoti produkto gamyboje, paieškos. „Kol kas naudojame komercinį fermentą, kuris gana brangus. Atradus savų fermentų būtų galima atpiginti produktą. Be to, atsivertų platesnių horizontų“, – apibendrino pašnekovė.
Ne vien valstybės reikalas
„Gavome įvairių paraiškų, tačiau daugiausia dėmesio kreipėme į tai, kad veikla turėjo būti nevykdoma jokioje įmonėje ir kad idėją būtų galima paversti verslu“, – pasakojo asociacijos INFOBALT ir MITA Aukštųjų technologijų plėtros programos tarybos narys Andrius Plečkaitis. Anot jo, teko matyti puikių specialistų, išmanančių technologijas, tačiau nebandžiusių savo produkto pristatyti rinkai. „Tokias paraiškas teko atmesti, nes buvo akivaizdu, kad žmonės rinkai dar nebuvo pasirengę“, – sakė pašnekovas.
Anot A. Plečkaičio, technologiniai tyrimai neturėtų būti atliekami be verslo pagalbos, tačiau kol kas dažniausiai patys technologijų nekuriame, o jas adaptuojame. „Viešasis sektorius, iš mokslininkų nereikalaudamas praktinių rezultatų rinkoje ir neduodamas pinigų jiems pritaikyti demotyvavo juos, – sakė specialistas. – Mano nuomone, į tokių projektų finansavimą turėtų būti įtraukiamas ir privatus sektorius, ne vien ekspertai turėtų spręsti, ką rinka sėkmingai priims, bet ir patys rinkos dalyviai.“
FAKTAI: Pradedantieji
MITA finansuos 13 naujai įsteigtų įmonių, dalyvavusių konkurse dėl mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų komercinimo.
2012–2013 m. vykdomiems projektams bus skirta apie 1 mln. litų valstybės paramos
Naujų verslų įsteigta informacinių technologijų, nanotechnologijų ir elektronikos, biotechnologijų, mechatronikos, lazerių technologijų srityse
