Bendrovės „Figure Baltic Advisory“ atlikto tyrimo duomenimis, pernai, kaip ir 2022 metais, Lietuvoje vidutinis jų mėnesio bazinis atlyginimas augo 13,6 proc., Latvijoje – 9,2 proc., Estijoje – 8,8 procento.
Lietuvoje augo 85 proc. vadovų bazinis atlygis, tuo metu Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 75 proc. ir 69 proc.
Atlygio ekspertas Povilas Blusius teigė, kad vadovų darbo užmokesčio tendencijoms įtakos dažniausiai daro bendrovių pelnas, kuris sparčiai augo 2022 metais. Sudėtingesnė 2023 metų padėtis vadovų atlyginimuose pasimatys šiemet.
„Analizuojant skirtinguose sektoriuose besidarbuojančių vadovų vidutinius atlyginimus pastebime tam tikrą hierarchiją, kuri, galima teigti, istoriškai prasideda nuo viešojo sektoriaus, tuomet transporto ir gamybos, o sąrašo viršuje dominuoja mažmenos, finansų ir technologijų sektoriai. Vis dėlto įmonės dydis, jos apyvarta, pelningumas, infrastruktūros kiekis, vykdomi projektai ar gaminama produkcija su atlygiu koreliuoja kur kas labiau“, – pranešime sakė P. Blusius.
Valdybų narių padėtis šiek tiek kitokia: jų bazinis atlyginimas Lietuvoje augo labiausiai – 77 proc., tačiau didžiausias vidutinis atlygio augimas buvo Latvijoje – 12,6 proc., Lietuvoje – 12,5 proc., o Estijoje – 11,7 procento.
Prognozuojama, kad šiemet vadovų vidutinis atlygis Lietuvoje augs 7 proc., Latvijoje – 5,6 proc., Estijoje – 4,7 proc., o bazinis atlygis – atitinkamai 6 proc., 6,2 proc. ir 4,7 proc.
Tuo metu prognozuojamas metinis bendras valdybos narių atlyginimų augimas Lietuvoje yra 6,3 proc., Latvijoje – 5,6 proc. augimas, o Estijoje – 4,7 proc.
Tyrime dalyvavo 661 organizacija iš įvairių pramonės sektorių, apklausti 1065 vadovai bei valdybų nariai.
