Lietuvos įmonės aktyviai naudojasi fakso aparatais ir tik vienai kitai prireikia „Skype“ ar „Facebook“, kai kurios įmonės turi sąskaitas nebeegzistuojančiuose bankuose, naudojasi nebeegzistuojančiais pašto kodais, pateikia klientams netikslius telefonų numerius ar el. pašto adresus. Tokias išvadas leidžia daryti Kalbos ir komunikacijos centro atliktas tyrimas, kurio metu išanalizuota, kokius duomenis ir kaip įmonės pateikia savo interneto svetainių skiltyje „Kontaktai“.
Kontaktus pateikia visi, bet skirtingai
„Įmonių interneto svetainės yra be galo įvairios ir jos tikrai turi teisę tokios būti, išskyrus vieną skiltį – „Kontaktus“. Čia pateikiama informacija turėtų būti tiksli, glausta ir funkcionali, tačiau ištyrę Lietuvos įmonių svetainių „Kontaktų“ skiltis nustatėme, kad taip yra ne visuomet“, – sako Kalbos ir komunikacijos centro direktorė dr. Asta Kupčinskaitė-Ryklienė.
„Kontaktų“ skiltyje įmonės dažniausiai nurodo adresą, telefono ir fakso numerius bei elektroninio pašto adresą, – teigia A. Kupčinskaitė-Ryklienė. – Bet yra įmonių, kurios pateikia tik telefoną arba tik elektroninio pašto adresą, taip pat yra įmonių, kurios be jokių komentarų pateikia keturis telefono numerius arba keturis elektroninio pašto adresus. Kaip klientui žinoti, kuriuo kontaktu kreiptis, nelabai aišku. Sunku suprasti ir tai, kaip nedidelės įmonės pajėgia visus tuos telefonus ir elektroninio pašto adresus suvaldyti.“ Kalbos ir komunikacijos centro specialistė mano, kad pateikiant daugiau nei vieną telefono numerį ar elektroninio pašto adresą, reikėtų nurodyti, kokiems klausimams aptarti tie kontaktai skirti.
Faksas prieš „Skype“ ir „Facebook“
Apžvelgus, kokius duomenis įmonės pateikia savo svetainių „Kontaktų“ skyreliuose, galima teigti, kad Lietuvos įmonės kol kas santūriai naudoja tokias komunikacijos priemones kaip „Skype“ ar „Facebook“. „Skype“ adresą prie savo kontaktų nurodė 5 proc. šiame tyrime analizuotų įmonių, o „Facebook“ – tik 1 procentas.
Daugumai Lietuvos įmonių pagrindinės komunikacijos priemonės yra elektroninis paštas (adresus pateikia 93 proc. tirtų įmonių), laidiniai telefonai (numerius pateikia 82 proc. tirtų įmonių), fakso aparatai (naudoja 75 proc.) ir mobilieji telefonai (56 proc.). „Įdomu ne tik tai, kad tiek daug įmonių – 75 proc. – iki šiol naudoja savo veikloje fakso aparatus, bet ir tai, kad net 66 proc. iš jų fakso aparatams išlaiko atskirą telefono liniją: šitai galima spręsti pagal tai, kad fakso numeris nesutampa su nurodomu laidiniu telefono numeriu. Labai daug įmonių išlaiko ir laidines telefono linijas“, – atkreipia dėmesį A. Kupčinskaitė-Ryklienė.
Netiksli informacija
„Kiek ir kokių kontaktų pateikti, sprendžia pačios įmonės, svarbiausia, kad tai, kas pateikiama, neklaidintų. Mūsų tyrimas atkleidė įvairių netikslumų, – pasakoja A. Kupčinskaitė-Ryklienė. – Pasitaikė atvejų, kai nurodomas telefonas be miesto kodo, netikslus elektroninio pašto adresas (pvz., [email protected]), keturženkliai miestų kodai (indeksai) pakeisti penkiaženkliais 2004 m. sausio 1 d., bet dar yra įmonių savo kontaktuose nurodančių senąjį keturženklį kodą. Tarp mūsų tirtų atvejų pasitaikė štai tokie: Baltijos pr. 91–69, LT 5800 Klaipėda ir net toks Pylimo g. 51/1, LT-0000 Vilnius.“
Dalis įmonių (aptariamajame tyrime – 26 proc.) prie kontaktų nurodo, kokiame banke turi sąskaitą. Pasirodė, kad čia nemažai netikslumų. Viena iš tirtų įmonių savo interneto svetainės „Kontaktų“ skyriuje nurodo turinti sąskaitą AB „Parex“ banke, nors tokio banko nebėra nuo 2010 m. rugpjūčio (tada jis tapo AB „Citadele“ banku), keturios įmonės naudojasi „Hansabanko“ paslaugomis (šis bankas 2008 m. tapo „Swedbank“) ir dar dvi yra AB SEB Vilniaus banko klientės (šis bankas nuo 2008 m. vadinasi SEB banku). Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad vienos iš įmonių, turinčių sąskaitą SEB Vilniaus banke, svetainė, kaip joje pačioje nurodyta, ką tik atnaujinta: tai padaryta 2011 m. vasario 11 dieną.
Į tyrimą buvo įtraukti šimto Lietuvos įmonių, pateikiamų įmonių katalogo www.visalietuva.lt skyriuje „Rekomenduojamos įmonės“ duomenys. Tyrimas apėmė 22 Lietuvos miestus bei rajonus: Vilniaus miesto ir rajono įmonės sudarė 45 proc. tirtųjų, Kauno ir miesto ir rajono – 21 proc., Klaipėdos miesto ir rajono – 11 proc., taip pat pateko įmonių iš Alytaus, Gargždų, Kaišiadorių, Marijampolės, Molėtų, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Šiaulių, Šilalės, Telšių, Ukmergės, Utenos, Visagino miestų bei rajonų.
