Pernai rekordus mušęs Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis šią gegužę buvo minus šešiolika – gyventojų nuotaikos prasčiausios per penkerius su puse metų.
Kaip lrt.lt sakė Statistikos departamento specialistė Vida Stoškutė, Lietuvos ekonomikos varomąja jėga vadintas vartotojų pasitikėjimas mažesnis buvo tik 2002 metų lapkritį, kai tesiekė minus 17.
Patys žemiausi vartotojų pasitikėjimo rodikliai užfiksuoti pačioje tokių tyrimų pradžioje 2001 metais – tuomet jie buvo nukritę iki minus 33.
Tačiau pernai birželį užfiksuotas didžiausias nuo tyrimo pradžios vartotojų pasitikėjimo rodiklis, siekęs 9.
Šios gegužės rodiklio blogėjimą lėmė prastesnis šalies ekonominių perspektyvų vertinimas: daugiau gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą ir šalies ekonominės padėties blogėjimą per artimiausius metus.
Tai pesimistiškiausia šalies ekonominės padėties prognozė per visą tyrimo laikotarpį.
Palyginti su praėjusiu mėnesiu, didesnė gyventojų dalis prognozavo ir savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą.
Pranešama, kad gegužę 27 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 50 proc. – nepasikeitė, 22 proc. – pagerėjo.
Beveik nesiskiria ir lūkesčiai dėl šios padėties pokyčių per artimiausius 12 mėnesių: jos pagerėjimo laukia 19 proc. žmonių.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 17 proc. apklaustųjų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 53 proc. – kad pablogėjo, o 27 proc. atsakė, kad niekas nepasikeitė.
14 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 47 proc. prognozavo pablogėjimą, 34 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati.
Eglė Juršytė
