Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Nors finansų ekspertai seniai kartoja taisyklę „20 proc. pajamų atsidėti, o išlaidas planuoti“, kas penktas gyventojas priverstas skolintis iš banko, lizingo ar iš artimųjų. Tą parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.
„Tai, be jokios, abejonės, tai mažas pajamas gaunantys gyventojai, ir turint didesnius įsipareigojimus, sunku subalansuoti tuos srautus. Aišku, tai yra jaunimas – ne 18-mečiai – 30-ties ir vyresni žmonės“, – teigė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Išleidžia daugiau nei uždirba
Lietuviai neslepia, kad jiems yra tekę išleisti daugiau nei uždirba ir skolinantis banke ar iš artimųjų:
„Tiktai pasiėmiau televizorių išsimokėtinai. – Iš savų nebūtų išėję? – Ne.“
„Tai tik paskolą pasiėmėm butui.“
„Oi, taip nereikia gyventi. Kada turi išlaidauji, o kai neturi – pataupai.“
„Aš manau, kad pastaruoju metu nenorėčiau skolintis ir niekam nelinkėčiau, nes kam leisti pinigus ant to, ko tu negali.“
„Vestuvėms, įtariu, žmonės skolinasi, tas yra kvaila. Mano vyras gerai mąstantis, neleidžia man skolintis. Jis sako – jei negali sau leist, tavo bėdos.“
„Kuo mažiau stengiamės veltis į tokius dalykus, tai niekam nesiskolinę. Kam pasiruošę paimt paskolą – pirmam būstui, kadangi jauna šeima esame, bet šiaip vengiam. Jei jau reikia paskolą imti kelionei, reiškia nereikia į tą kelionę.“
„Kažkokie neplanuoti įvykiai – mašinos sugedimas, kompiuterio, šeimos reikalai.“
„Aš geriau pirmą taupau nei leidžiu, negu į priekį išleidžiu, o po to ieškai pinigų.“
Neplanuoja išlaidų
Pasak finansų instituto vadovės, pagrindinė priežastis, dėl kurios lietuviai mėnesio pabaigoje pritrūksta pinigų tiek paskoloms, tiek maistui, yra ta, kad jie paprasčiausiai neplanuoja išlaidų. Finansus, anot banko atstovės, planuojasi 2 iš 5 lietuvių.
„Lietuvoje gyventojai vis tik daugiausiai leidžia pinigų būtinoms išlaidoms – maistui, būstui, transportui. Džiugu, kad nebūtinoms išlaidoms – atostogoms, kelionėms, pramogoms – vis daugiau gali išleisti žmonės. Ir apskritai, santaupos didėja, bet jos pasiskirsto netolygiai“, – teigė J. Cvilikienė.
Dažniausiai išlaidų nesiplanuoja 30-40 metų gyventojai.
„Kuo vyresni, tuo geriau tvarkosi su finansais, nes turi įgūdžius ir įpročius suformuotus. Kartais galime matyti ir iš savo senelių, kad yra ko pasimokyti“, – tikino „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.
Kito banko ekonomistas sako, kad jų klientai, nors ir skolinasi daugiau, tačiau ima paskolas turinčias investicinę naudą.
„Pernai metais vartojimo paskolų mūsų banke padidėjo 13 proc. Jei pažiūrėsime, kam daugiausiai mes skolinam, kalbant apie vartojimo paskolas, tai susiveda į būstų atnaujinimą – remontas, baldai, buitinė technika. Tai yra mažos vertės NT pirkimas ir automobilių pirkimas bei saulės elektrinės“, – tikino SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
T. Povilauskas sako, kad lietuvių finansinis raštingumas pamažu gerėja.
„Vasario pabaigoj gyventojų indėlių bankų sistemoje buvo daugiau nei 10 proc. daugiau, palyginti su pernai metais – arti 3 mlrd. eurų padidėjimas“, – teigė T. Povilauskas.
Įvardijo pagrindinę taupymo taisyklę
O tam, kad ateityje nereikėtų sukti galvos iš kur pasiskolinti pinigų, anot bankininkų, reikėtų jų atsidėti kas mėnesį.
„Būtinoms išlaidoms, įsipareigojimams, neturėtume išleisti daugiau kai 40 proc. nuo pajamų. 20-30 procentų taupymui atidėti, ir turėtų likti ir pramogom, ir džiaugsmui, nes kam mes dirbam, mokomės, kai viskas tik apie taupymą“, – tikino „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
„20 proc. nuo pajamų – pats tas. O likvidžiausias buferis – taisyklė, 3-6 mėnesių būtiniausio vartojimo išlaidų dydis. Jei per mėnesį išleidžiat 1 tūkst., tai turėti 3-6 tūkst. santaupų – rekomenduotina“, – sakė SEB banko ekonomistas.
Štai ką apie tokias taisykles mano kalbinti lietuviai:
„Nu jei mano alga, pusė etato – apie 350-400, tai sutaupau iš jų apie 250 bent jau. Gyvenu su tėvais, tai šiek tiek mažiau išlaidų.“
„Stengiuosi atsidėti 20 proc.“
„Taupyt sunku, bet stengiamės atsidėti iš tų turimų įplaukų kažkiek atsidėt ir taupymui. Kiekvieną mėnesį skirtingai, kadangi mažylis, reikia skirtingai kiekvieną mėnesį skaičiuot.“
„Creditinfo“ pateikti skaičiai rodo, kad auga ir bendra lietuvių skolų suma, kuri šiai dienai siekia 560 mln. eurų. Tai – 140-čia milijonų eurų daugiau nei prieš metus.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:





































































































































































































































































